"Kiek aš daug nežinau.. aš net nežiūriu televizoriaus, neskaitau žinių, nieko nežinau apie politiką, aš net nežinau kas vyksta už mano kambario durų... kodėl?.." - pažįstama? Normalu, kadangi ten, kur esate dabar, jus pilnai tenkina. Nekeliate sau iššūkių, nenorite niekur judėti, nieko daryti, Jūs pasitenkinate bendravimu su Jus supančiais žmonėmis ir vadinate tai hobiu, pramoga, malonumu... Jums laimės formulė visai kitokia, - užtenka tik kvėpuoti, kad pajusti gyvenimo teikiamą malonumą, jaustis kažkam reikalingu ir svarbiu. Ir tuo apsiribojate.Iš tiesų, kartais stebiuosi tokiu žmonių mąstysenos modeliu, tačiau pažvelgęs šiek tiek tolėliau savo pažįstamų rato, pamatau dar įdomesnes tendencijas: moteriai, kuri turi mylimą vyrą, šeimą, paprastai nieko gyvenime daugiau nereikia ir retą kurią domina gyvenimo vingiai, subtilumai, nesusiję su jos siauru artimų žmonių ratu, nes ji mato savo pagrindinę pareigą: pasirūpinti šeima, savo vyru, būti greta jo ir nepaleisti nė akimirkai. O visa kita, tai tik kažkur, kažkam egzistuojanti Visata su savo žvaigždėmis ir planetomis.
Iš tiesų, šiuo atveju draugų vaidmuo, palyginti su viengungystės metais, sumažėja iki minimumo, o ir labai da
...
Skaityti toliau »
Prisegta: |
 Ko
reikia žmogui, kad jis jaustųsi saugus, patenkintas savo gyvenimu? - ko
mes intuityviai siekiame ir kaip motyvuojame save? - ko gero, vidinė
motyvacija yra pats tikriausias žmogaus identiteto apraiškos įrankis. -
kuo skiriamės vienas nuo kito? - Mūsų fizinė sandara labai panaši,
poreikiai egzistuoti labai panašūs, tad pagrindinis išskirtinumo
bruožas - sąmonė, suvokimas, tikslai ir... pusiausvyros suvokimas,
kurį išreiškiame savo gyvenimo būdu. Kaip suvokiame savo gyvenimo
pusiausvyra ir kodėl ji taip reikalinga?
Visą
diena užsiimame
...
Skaityti toliau »
Prisegta: |
Savaitgalis. Sėdime su draugais kavinėje – trys merginos, trys vaikinai... pokalbis pasisuka apie tai, kad viena iš sėdinčių šalia draugių yra vieniša. Jos veidas pasipuošia švelniu raudoniu ir ji tyliai sušnabžda: "Ne, aš tokia nesu, iš kur tu žinai?" - po akimirkos dar tyliau priduria: "Taip, aš vieniša...", bet dar po keleto sekundžių ji nusišypso ir vėl lyg nejučia pritaria: "Juk jūs nieko apie mane nežinote." - Nuščiuvau, visi tylėjome. Žinoma, ta tyla netruko ilgai, greitai įtemptą situacija pakeitė kitos, daug linksmesnės temos. "Man jau 26 metai, o aš dar nesu turėjusi vaikino. Situacija atrodo labai bauginančiai... aš net nesu pajutusi kūnų skleidžiamo aistros aromato. Tėvai man nuolatos tai prikiša. Man sunku taip gyventi, aš darysiu viską, kad tą žmogų surasčiau. Nors net nežinau ar jo man iš tikrųjų reikia...""Aš esu labai užsiėmęs žmogus - darbas, namai, kartais draugai. Net nėra laiko pailsėti, o ką jau kalbėti apie tai, kad galėčiau nueiti į naktinį klubą ar susipažinti su merginomis. Be to, man ten net ir nepatinka, o ir nėra su kuo, o vienam nesinori. Man labai sunku bendrauti su priešingos lyties atstovėmis, net nebežinau apie ką kalbėti, tikriausiai joms nepatinku... Gerai, kad yra Internetas, - kokia gera alternatyva susipažinti su p
...
Skaityti toliau »
Prisegta: |
 Vėl ir vėl aplink girdžiu nusivylusius balsus, kad santykiai žlunga, kad gyvenimas, lyg rusiška ruletė sukasi tokiu greičiu ir teikia tokius siurprizus, kad ištraukti laimingą bilietą tampa bene žygdarbiu. Lyg kokiame TV žaidime mintyse pasigirsta balsas „Kitas... kitas... kitas...“ – tas netinka, to nenoriu... taip blogai, o taip dar blogiau... Ir ką gi aš, po velnių, darau ne taip? Ar turėti tai, ką trokšti turėti, tai lyg neįvykdoma misija, lyg užburtas ratas, kuriame sukiesi, kaip koks žiurkėnas, vedamas minties, kad tai tiesiog reikia daryti, nes kitaip gyvenimas sustos ir neturės jokios prasmės? O gal tai tik iliuzijos? Tyla. Kartais ji ateina visai nelauktai, lyg po gilaus miego širdyje nubunda žvėris, kuris veržte veržiasi į aplinkinį pasaulį garsiai rėkdamas: „Išleiskite mane iš šio narvo, aš daugiau nebenoriu gyventi nelaisvėje...“ - o ar situacija nėra pažįstama kiekvienam iš mūsų? – ar neišgyvename dvasinių pakilimų, nuopolių... o ar nekeikiame kartais savęs, o gal akimirkos
...
Skaityti toliau »
Prisegta: |
 Kokie
yra geri santykiai tarp dviejų asmenų? - su kokiu žmogumi lengva
bendrauti, koks žmogus yra patrauklus? - ko gero, vieno atsakymo
nėra, nes kiekvienas žmogus turi savo vertinimo kriterijus ir asmeninį
požiūrį į tai. Pripažinsiu, jog man teko sutikti labai daug ir įvairių
žmonių, tačiau vieno tipo žmonės man paliko
didžiausią įspūdį. Ko gero tie, kurių iš tikrųjų nepažinojau... o
kaip pažinti žmogų, jei jis dėvi kaukę?
Kiekvienas iš mūsų esame unikalios asmenybės, kurių vidiniuose
pasauliuose verda, kunkuliuoja įvairiausios mintys ir išgyvenimai,
kurie labai dažnai yra įtakoti praeities. Įsivaizduokime tipinę
situaciją: vaikinas susitinka su mergina, bando su ja užmegsti
artimesnį ryšį, stengdamasis sužinoti apie ją kuo daugiau, mergina
noriai pasakoja apie save, tačiau tik tai, ko klausia vaikinas... ji
daugiau laiko tyli, nei kalba... Ar galime daryti tam tikras išvadas?
Ko gero, kad dar anksti. Antras, trečias susitikimas... situacija
nesikeičia, mergina mažai šneka, dažniau tyli, tad šiuo atveju vaikinas
imasi iniciatyvos ir bendrauja su ja atvirai ir nuoširdžiai, atverdamas
kiekvieną savo minčių kampelį, nuoširdžiai tikėdamasis, kad mergina jį
supras. Ar tokiu atveju, gali išsivystyti artimas ryšys tarp vaikino ir
merginos... galbūt, juk dažnai yra sakoma, kad į atvirumą,
nuoširdumą yra atsakoma tu
...
Skaityti toliau »
Prisegta: |
Daug min čių kyla apie tai, ką mes vienas kitam reiškiame, kokiais dėsniais vadovaujamės bendraudami, ko tikimės ir norime. Kartais atrodo, jog investicijos ne tik finansų, bet žmonių atžvilgiu gali būti per daug netikslingos ar net gi nuostolingos. Ką reiškia pati sąvoka – investicija? – tai tam tikrų lėšų įdėjimas į ūkinį subjektą, tikintis gauti naudos. – tas pats ir su dvasinėmis investicijomis – kuo daugiau tikimės, stengiamės, jaučiame, tuo didesnės grąžos laukiame atgal.
Įsivaizduokime tipinę situaciją – vienas žmogus nori labiau suartėti su kitu, jis deda tam tikras pastanga
...
Skaityti toliau »
Prisegta: |
Ką reikia daryti, kad gyvenimas atneštų naujas gaires į kasdienybę? – Kuo reikia kvėpuoti, kad įkv ėptumėm oro, kurį nurijus pradėtumėm į viską žiūrėti blaiviomis akimis? – Kada reikia pajusti stiprybę savo rankose, kad kiekvienas darbas, kiekvienas žodis sklistų su jėga, kurios niekas negalėtų sulaikyti? Ką reikia atiduoti, kad kūnas pavirstų viesulu vieną po kito pavergsiančiu žmonių širdis? – Kaip reikia į viską žvelgti, kad gyvenimas apsiverstų aukštyn kojomis, kad mėnulis šviečiantis sidabru staiga virstų auksine saule?Daug teorijos, daug minčių, daug jausmų, daug visko, ko negalima apčiuopti plikomis rankomis. Kai tam tikra gyvenimo sritis pradeda merdėti, nori nenori, turi rasti atsakymą į tai, kodėl esamu momentu esi ten kur esi. Kai esi ten, kur galbūt visai nesitikėjai atsidurti, pradeda pintis mintys, o tikslai, pastangos ir norai sutelkti dėmesį, pastangas į apčiuopiamus dalykus tampa lyg neįmanoma misija, lyg nesuformuluotas tikslas, lyg supratimas to, ko papr
...
Skaityti toliau »
Prisegta: |
Tiesą pasakius, kuo daugiau tenka bendrauti su žmonėmis, klausytis
radijo laidų ar žiūrėti televizijos programų, tuo labiau įsitikinu
bendra žmonių elgsenos kultūros stoka. Pats požiūris perduodamas p er
karštai išreikštas emocijas, neapgalvotas replikas. Aš visa tai matau
per persmelkto egoizmo, nepasitenkinimo savimi ir supančiu pasauliu,
prizmę. Kas pasakoma - išlekia žvirbliu, o sugrįžta - jaučiu. Nereikia
toli ieškoti, pasiklausykime bet kokios tiesioginio radijo eterio
laidos ar pažiūrėkime tiesioginę televizijos laidą - kartais atrodo,
jog žmonės skambina tam, jog pradėtų keiktis, grūmoti kumščiais ir
degtų beprotiška aistra sukelti anarchiją.Visai neseniai, kino
teatre, teko žiūrėti filmą, kuriame ateiviai norėjo sunaikinti žmoniją
ir taip išgelbėti mūsų planetą nuo savaiminio susinaikinimo. Bene
pagrindiniu filmo akcentu buvo žmonijos požiūris ne tik į supančią
aplinką, bet ir į sa
...
Skaityti toliau »
Prisegta: |
Tikriausiai kiekvienam iš mūsų tam tikrais gyvenimo momentais kyla
minčių apie tai, koks mūsų gyvenimo tikslas, kokia misija, ką veikiame,
vardan ko tai darome ir kodėl egzistuojame. Kiekviena save gerbianti
organizacija, norinti įsitvirtinti rinkoje, turėti gerą įvaizdi tiek
darbuotojų, tiek klientų akyse, turi savo tikslus, misiją, ir žinoma,
strategiją. Ar galima pritaikyti ekonomikos teorinius modelius
asmeniniame gyvenime? Tam, kad panagrinėti tai plačiau, reikia žinoti
tam tikras savokas, teorinius ekonomikos modelius, kad galėtumėme
pritaikyti tai kiekvienas sau asmeniškai.
Kas yra misija organizacijoje? -
Misija - tai ilgalaikė veiklos kryptis, nurodanti egzistavimo paskirtį
bei prasmę. Gerai apibrėžta misija pasižymi keletu savybių. Ji:
- nurodo aiškias interesų ribas;
- remiasi bazinėmis kompetencijomis, vertybėmis ir vizija;
- nusako konkuravimo sritis.
O
kokia kiekvieno iš mūsų misija? - Misijos lygyje daromi palyginti
abstraktesnio ir labiau ilgalaikio pobūdžio sprendimai, susiję su
programuojamomis vertybėmis, vizija, misija, kultūra. - paprastai
žmogaus misija tęsiasi visą gyvenimą, ji negali būti apribota laike,
pasirenkant etapus - labai šaunus misijos pavyzdys gali būti sveiko
gyveni
...
Skaityti toliau »
Prisegta: |
Įsiminti na
man buvo televizijos reklama, kurioje vaizduojami du vyriškos lyties
atstovai, važiuojantys traukiniu, su skirtingais Lietuvos krepšinio
klubų atributikos šalikais - vienas su Kauno BC "Žalgiris", o kitas su
Vilniaus BC "Lietuvos rytas". Vyras, apsijuosęs Kauno krepšinio klubo
atributika išmargintu šaliku išlipo Vilniaus geležinkelio stotyje ir
papuolė tiesiai į "Lietuvos ryto" gerbėjų gretas, kurie buvo pasiruošę
nelaimėlį sumalti į miltus dėl neva stiprios Lietuvos krepšinio klubų
konkurencijos. Gale reklamos pasirodė tokia frazė: "Įvaizdis dar ne
viskas, troškulys yra viskas!". Tiesa pasakius, jei į reklamą
pažiūrėtume iš šiek tiek kitos pusės nei autoriai bandė parodyti, tai
ta skamb
...
Skaityti toliau »
Prisegta: |
|
