Viskas prasidėjo visai nekaltai, stovint kamštyje, grįžtant iš darbo... stovėjau lėtai judančia automobilių eile Vilniaus Ukmergės gatvėje. Pikas. Automobilių daug, jie visi tokie skirtingi, o kartu ir tokie vienodi, tačiau aš jau esu įpratęs prie šalto jų alsavimo ir pavienių signalų skirtų ne tokiems kultūringiems ar beskubantiems vairuotojams. Situacija, į kurią pakliuvau nebuvo kažkuo išskirtinė ar ypatinga – tiesiog savo automobiliu švelniai atsirėmiau į prabangų Lexus. Sutojome, tiksliau priešais mane sustojo tas prabangus automobilis. Aš sėdėjau stipriai įsikibęs į vairą ir sulaikęs kvėpavimą laukiau. Užsimerkiau. Po kelių akimirkų sušalę moters pirštai barbeno į šonininį durelių stiklą, o piktas žvilgsnis raižė mano rudas akis. Išlipau, tiesa pasakius, bijojau, net nežinau ko, bet bijojau, gal dėl to, kad ta diena apskritai man buvo sunki...
Nuošalus Vilniaus miegamasis rajonas, pigių maisto prekių parduotuvė, aplink kurią ir kurioje sukiojasi asocialūs asmenys, beveik niekada neišsiblaivantys ir į gyvenimą žvelgiantys lyg per iškreiptą degtinės butelio dugno stiklą. Jų ne vienas, dažnai jie stoviniuoja būriais, po keletą ir rezga planus kaip, kur ir su kuo išlenkti vieną kitą alkoholio stiklelį.
Gyvenimas paprastas, poreikiai ir troškimai primityvūs ir paprasti, dienos bėga viena po kitos, nėra skirtumo kuri savaitės diena, nes žodis „darbas" jų žodyne neegzistuoja, tad ir savaitės dienos turi nelabai didelę reikšmę, nors... penktadienis yra ta diena, kurią visada reikia atšvęsti susipilant į bebaigiantį susidėvėti organizmą dvigubą dozę alkoholio, o lytis... šiuo atveju neturi jokios didesnės reikšmės, jei priklausai tai, mėlynanosių, saulės ir vėjo nugairintų ir ištinusių veidų klasei, tai priklausai, esi vienas iš jų. Jei prisidirbai, būk tikras, kad gausi „į dūdą", o ar esi vyras ar moteris, koks skirtumas, juk išgėrus ne tik žemė siūbuoja, bet ir pasaulis tampa lyties neturinčių asmenų visuma.
Mums, bent kiek blaiviau žvelgiantiems į pasaulį žmonėms, kelia šiurpą, nepasitikėjimą ir baimę tie asocialūs žmonės, kuriuos vadiname valkatomis, narkomanais, alkoholikais ar tiesiog konteineriuo
... Skaityti toliau »
Akropolis. Penktadienio vakarą vaikščiojau po batų parduotuves ir ieškojau sau žieminio apavo. Vienoje iš parduotuvių mano žvilgsnis užkliuvo už madingų, juodų žieminių batų, kurių kaina nesiekė net 400 litų. Juos apžiūrėjau, atsidusau ir padėjau brangenybes atgal į tą pačią vietą – tokios sumos išleisti batams negalėjau.
Pasukau išėjimo link, tačiau vos spėjau peržengti ribą, žyminčią parduotuvės teritoriją, kai apsauginiai varteliai, pranešantys apie vagystę, pradėjo švytėti ir cypauti taip, lyg aš būčiau kažką pavogęs. Nesupratau. Žingsnis atgal ir signalas nutilo. Vėl bandžiau palikti parduotuvės teritoriją, tačiau pasikartojo tas pats nemalonus garsinis ir šviesinis signalas. Nusišypsojau sau, atsisukau
... Skaityti toliau »
Valio,
ir vėl Šokių pamokos! Su nekantrumu laukiau penktadienio ir jo sulaukęs
skubėjau į jas. Mes repetavome naują šokį, kuris turėjo tapti
kulminaciniu pasirodymu per Kalėdinį šokių mokyklos vakarėlį.
Po truputėlį
rinkosi jau gerai iš matymo pažįstami veidai. Su vienomis merginomis
šiltai pasisveikinau, o kitos į mane paprasčiausiai nekreipė dėmesio.
Tačiau šį kartą mano dėmesį prikaustė naujas vyriškas veidas. Gal kokia
30 metų, tamsaus gymio, lieso kūno sudėjimo, nedidelio ūgio, šiek tiek
susikūprinęs vyrukas. „Įdomu“ - pagalvojau ir atsistojau į savo vietą
pasiruošęs apšilti prieš repeticiją,- tiesiai priešais mokytoją.
Naujasis mano oponentas įsitaisė šalia manęs, jis į mane nebekreipė
visiškai jokio dėmesio, tačiau aš pradėjau jį labai įdėmiai stebėti.
Mano veidą puošė nuoširdi šypsena matant jo judesius, supratau, kad
žmogus šoka jau nebe pirmą kartą. Salsos sukinys į dešinę, po to vėl į
kairę ir ką aš matau! Mano liesasis draugas apsisuko ne ką prasčiau nei
Maiklas Jacksonas per savo įsimintiniausius pasirodymus, akimirką
pagalvojau, kad savo judesį jis baigs susiėmęs už savo vyriškumo ir
g
... Skaityti toliau »
Tai nutiko visai neseniai,
Solo Latino pamokoje... pirmi žingsniai, pirmi žvilgsniai... galbūt
viskas ir neblogai, jei viena maža smulkmena - tarp 30 merginu buvau
vienas vaikinas. "Nieko tokio" - pagalvojau ir laukiau, kada ateis
mokytojas ir pradės mus mokinti šokti... tiesa, mokytojas... dailus,
lankstus kokių 23 metų vyras, pasitikintis savimi ir įsivaizduojantis,
kad prieš jį stovinti žmonių grupė labai greitai įsisavins jo rodomus
judesius, gal mano šokių kolegės, tačiau ne aš...
Prasidėjo
šokių pamoka, stengiausi atsistoti kiek įmanoma arčiau mokytojo, kad
galėčiau stebėti kiekvieną jo judesį. Priešais mane įsitaisė
dvi panelės, tačiau įpusėjus pamokai, pastebėjau, kad tos dvi merginos
pačios stambiausios grupėje. Neturiu nieko prieš stambias moteris,
tačiau per jų plačius užpakalius pradėjau nebematyti mokytojo kojų...
mane tai stipriai suerzino, aš pasitraukiau į šoną, kartu su manimi
ir mokytojas, o paskui jį ir tie du dideli, apvalūs užpakaliai, bandžiau net šokinėti, kad pamatyčiau tuos nelemtus žingsnius... niekaip negalėjau
suvokti, kodėl tos dvi merginos suga
... Skaityti toliau »
Apsipirkinėjau Maximos parduotuvėje ir lyg niekur nieko vaikštinėjau pilku parduotuvės grindiniu, galvodamas ką šiandien nusipirkti vakarienei. Po darbo dienos jaučiausi nuvargęs ir troškau kuo greičiau atsidurti namuose. Nors ten niekas manęs, išskyrus įdomų romaną apie piratus, nebelaukė, tačiau bergždžiai gaišti laiką apsipirkinėjant taip pat nebuvo didelio noro. Prisikrovęs pilną krepšelį produktų, jau pėdinau link kasų, kai kitoje parduotuvės pusėje pamačiau merginą, kuri ramiai vaikštinėdama dairėsi į šalis ir akimis kažko ieškojo. Daili mergina iš karto patraukė mano dėmesį, nieko nelaukęs nusprendžiau ją užkalbinti. Sparčiu žingsniu nužingsniavau prie geidžiamos moters ir jau buvau pasiruošęs jai tarti pirmuosius žodžius, kai lyg iš po žemių šalia jos išdygo vaikinas ir švelniai ją apkabinęs per liemenį pabučiavo. Sustojau gal kokie du metrai nuo porelės, akimirką sustingau iš nuostabos ir nuleidęs galvą nuslinkau link kasos... “Laimė, kad nepriėjau ir neužkalbinau...” – mintyse pagalvojau. Kažin kaip būčiau pasijautęs, jei už akimirkos priėjęs vaikinas būtų pamatęs mane šalia jos... būčiau pasijutęs kaip paskutinis kvailys. ... Skaityti toliau »
Diena buvo apsiniaukusi, nors šiltas vasaros
lietus švelniai krapnodamas ant galvų ir nuteikė gerai, tačiau saulės
skleidžiamos šilumos ir puikios nuotaikos jis negalėjo atstoti. Ėjau pilku
senamiesčio grindiniu, kuris nuo lietaus įgavo tamsų atspalvį, ir akims
sutikinėjau kiekvieno praeivio žvilgsnį. Kažko ieškojau minioje. Keisti tie
žmonės. Jų apranga keista, surūgę veidai ir viskuo nepatenkinti žvilgsniai
kiaurai varstė ir taip peršlapusį mano kūną. Jaučiausi nejaukiai, gerai, kad
bent vėjas nepūtė man į veidą, tokiu atveju jausčiausi ne tik šlapias,
slegiamas nedr
... Skaityti toliau »
Gyveno kartą pats su
pačia. Ilgai šiam pasauly jie duoną valgė, vandenį gėrė, bet vaikų taip ir
nesusilaukė. Ne vieną perversmą kartu jau buvo pergyvenę, ne vieną seimą abu
buvo išrinkę, bet nei vienas,
... Skaityti toliau »
Valio,
ir vėl Šokių pamokos! Su nekantrumu laukiau penktadienio ir jo sulaukęs
skubėjau į jas. Mes repetavo
Tai nutiko visai neseniai
Diena buvo apsiniaukusi, nors šiltas vasaros
lietus švelniai krapnodamas ant galvų ir nuteikė gerai, tačiau saulės
skleidžiamos šilumos ir puikios nuotaikos jis negalėjo atstoti. Ėjau pilku
senamiesčio grindiniu, kuris nuo lietaus įgavo tamsų atspalvį, ir akims
sutikinėjau kiekvieno praeivio žvilgsnį. Kažko ieškojau minioje. Keisti tie
žmonės. Jų apranga keista, surūgę veidai ir viskuo nepatenkinti žvilgsniai
kiaurai varstė ir taip peršlapusį mano kūną. Jaučiausi nejaukiai, gerai, kad
bent vėjas nepūtė man į veidą, tokiu atveju jausčiausi ne tik šlapias,
slegiamas nedr
