18:46 Misija. Galimybės ir grėsmės. | |
Tikriausiai kiekvienam iš mūsų tam tikrais gyvenimo momentais kyla minčių apie tai, koks mūsų gyvenimo tikslas, kokia misija, ką veikiame, vardan ko tai darome ir kodėl egzistuojame. Kiekviena save gerbianti organizacija, norinti įsitvirtinti rinkoje, turėti gerą įvaizdi tiek darbuotojų, tiek klientų akyse, turi savo tikslus, misiją, ir žinoma, strategiją. Ar galima pritaikyti ekonomikos teorinius modelius asmeniniame gyvenime? Tam, kad panagrinėti tai plačiau, reikia žinoti tam tikras savokas, teorinius ekonomikos modelius, kad galėtumėme pritaikyti tai kiekvienas sau asmeniškai. Kas yra misija organizacijoje? - Misija - tai ilgalaikė veiklos kryptis, nurodanti egzistavimo paskirtį bei prasmę. Gerai apibrėžta misija pasižymi keletu savybių. Ji:
Misija nusako raidos kryptį ir sudaro prielaidas kelti konkrečius veiklos tikslus. Jei tai - gyvenimiška kryptis, tai tikslų pagrįstumas priklauso nuo to, kiek vykusiai atsižvelgiama į asmenines savybes bei aplinkos sąlygas. Tad prieš konkretizuojant tikslus, reiktų atlikti kiekvieno iš mūsų, kaip asmenybės bei esamos aplinkos, įvertinimus. Ekonomikoje, kalbant apie organizacijas, tai daroma perspektyvų tyrimų (angl. SWOT analysis) metodu. Panašų modelį galime taikyti ir sau. Panagrinėkime tai plačiau. SWOT metodo (eng. Strengths, Weaknesses, Opportunities, and Threats - liet. Stiprybės, Silpnybės, Galimybės ir Grėsmės) paskirtis - sudaryti galimybę kelti tikslus ir kurti strategijas taip, kad galėtumėme remtis savo privalumais ir orientuotumėmės į palankiausias aplinkos sąlygas. Kiekvienas iš mūsų, taip vadinamoje visuomeninėje rinkoje, kaip individas, turime tam tikrą vertę ir paskirtį, tačiau daugelis galbūt gyvenime veikiame ne tai, ką galėtumėme daryti geriausiai, bet tai, ką tiesiog galime daryti, veikti duotu laiko momentu - labai akivaizdus pavyzdys, kai žmogus pasirenka netinkamą profesiją; pvz.: žmogus studijuoja technologinius mokslus, kai jis gabus socialiniams ar atvirkščiai, atlikti galimybių, perspektyvų tyrimą, pravartu kiekvienam, nes veikla, kuri teikia mums pasitenkinimą ir kurioje gerai jaučiamės, gali duoti kur kas geresnius rezultatus, nei darbas, veikla, kuriai esame abejingi, arba tiesiog jos nekenčiame. Perspektyvų tyrimas atliekamas tam tikru nuoseklumu, kai nagrinėjame vidinius, asmenybės bruožus, keliame tokius uždavinius:
Šis
modelis rekomenduoja identifikuotas galimybes įvertinti jų patrauklumo
bei sėkmės tikimybės požiūriu. Į vienetu pažymėtą laukelį patekusios
galimybės - įvardijamos kaip pačios patraukliausios, tuo tarpu į
ketvertu - gana abejotinos. Tam, kad teisingai suprasti matricų
veikimą, kaip pavyzdį galimybių matricoje (žalioje) atidėkime tašką:
vadovauti įmonei, per ateinančius metus, atrodo labai patrauklu, tačiau
sėkmės tikimybė menka, tad žalioje matricoje padėtas taškas turėtų
atsidurti numeriu 2 pažymėtame kvadrate. Kitas pavyzdys: prarasti darbą
yra labai rimta grėsmė, tačiau tikimybė, jog tai įvyks menka - grėsmių
matricoje (juodojoje) taškas turėtų atsidurti taip pat numeriu 2
pažymėtame kvadrate. Logiška, jog naudodamiesi žaliąja galimybių
matrica, stengsimės kurti strategijas ir labiausiai kreipsime dėmesį į
tuos taškus, kurie yra pirmajame laukelyje. Įvairūs grėsmės variantai
juodojoje matricoje išdėstomi pagal rimtumą ir pasireiškimo tikimybę.
Be abejo, pirmajame laukelyje atsidūrusiems punktams skiriamas
didžiausias dėmesys - numatomos rimčiausios priemonės jų negatyviai
įtakai neutralizuoti ar sumažinti.Naudodamiesi matricomis, bei žinodami misiją, galime nustatyti tam tikrus strateginius tikslus, kurie gali įgyti ir laiką, ir konkrečią išraišką. Šie metodai naudojami organizacijose, tačiau šiek tiek atkreipus dėmesį į savo vidinį pasaulį, lūkesčius ir supamą aplinką, galime geriau identifikuoti save ir pasirinkti tinkamą gyvenimo kelią. 2008 11 30 | |
|
| |
| Viso komentarų: 0 | |

