Tikriausiai kiekvienam iš mūsų tam tikrais gyvenimo momentais kyla
minčių apie tai, koks mūsų gyvenimo tikslas, kokia misija, ką veikiame,
vardan ko tai darome ir kodėl egzistuojame. Kiekviena save gerbianti
organizacija, norinti įsitvirtinti rinkoje, turėti gerą įvaizdi tiek
darbuotojų, tiek klientų akyse, turi savo tikslus, misiją, ir žinoma,
strategiją. Ar galima pritaikyti ekonomikos teorinius modelius
asmeniniame gyvenime? Tam, kad panagrinėti tai plačiau, reikia žinoti
tam tikras savokas, teorinius ekonomikos modelius, kad galėtumėme
pritaikyti tai kiekvienas sau asmeniškai.
Kas yra misija organizacijoje? -
Misija - tai ilgalaikė veiklos kryptis, nurodanti egzistavimo paskirtį
bei prasmę. Gerai apibrėžta misija pasižymi keletu savybių. Ji:
- nurodo aiškias interesų ribas;
- remiasi bazinėmis kompetencijomis, vertybėmis ir vizija;
- nusako konkuravimo sritis.
O
kokia kiekvieno iš mūsų misija? - Misijos lygyje daromi palyginti
abstraktesnio ir labiau ilgalaikio pobūdžio sprendimai, susiję su
programuojamomis vertybėmis, vizija, misija, kultūra. - paprastai
žmogaus misija tęsiasi visą gyvenimą, ji negali būti apribota laike,
pasirenkant etapus - labai šaunus misijos pavyzdys gali būti sveiko
gyvenimo būdo propagavimas, noras skleisti gėrį, šilumą, šypsenas,
daryti viską, jog žmonės jaustų, kad juos myli, kad viskas ko imiesi,
darai tai atsakingai ir stengiesi atlikti kokybiškai - labai abstraktūs
dalykai, kurie gali būti susiję tiek su vidiniu, tiek su išoriniu
asmenybės gyvenimu. Žmogaus misiją dar galėtumėme įvardinti ir kaip
gyvenimo Credo,
Moto. Turėdami tam tikra misiją ir ją aiškiai įvardindami, galime
pasirinkti tinkamą kelią, tačiau labai svarbu neapsiriboti vien tik į
save nukreipta ideologija, svarbu nepamiršti, kokioje aplinkoje esame
ir ar būsime suprasti aplinkinių, ar tai pozityvu ar negatyvu, kaip tai
veiks tolimesnį mūsų gyvenimą, ar galėsime konkuruoti aplinkoje, ar tai
padės siekti užsibrėžtų tikslų ar tik trukdys. Misija - gyvenimiška
kryptis, kurios link judame, bet ji nėra apibrėžta laike.
Misija
nusako raidos kryptį ir sudaro prielaidas kelti konkrečius veiklos
tikslus. Jei tai - gyvenimiška kryptis, tai tikslų pagrįstumas
priklauso nuo to, kiek vykusiai atsižvelgiama į asmenines savybes bei
aplinkos sąlygas. Tad prieš konkretizuojant tikslus, reiktų atlikti
kiekvieno iš mūsų, kaip asmenybės bei esamos aplinkos, įvertinimus.
Ekonomikoje, kalbant apie organizacijas, tai daroma perspektyvų tyrimų (angl. SWOT analysis) metodu. Panašų modelį galime taikyti ir sau. Panagrinėkime tai plačiau.
SWOT metodo (eng. Strengths, Weaknesses, Opportunities, and Threats - liet. Stiprybės, Silpnybės, Galimybės ir Grėsmės)
paskirtis - sudaryti galimybę kelti tikslus ir kurti strategijas taip,
kad galėtumėme remtis savo privalumais ir orientuotumėmės į
palankiausias aplinkos sąlygas. Kiekvienas iš mūsų, taip vadinamoje
visuomeninėje rinkoje, kaip individas, turime tam tikrą vertę ir
paskirtį, tačiau daugelis galbūt gyvenime veikiame ne tai, ką
galėtumėme daryti geriausiai, bet tai, ką tiesiog galime daryti, veikti
duotu laiko momentu - labai akivaizdus pavyzdys, kai žmogus pasirenka
netinkamą profesiją; pvz.: žmogus studijuoja technologinius mokslus, kai jis gabus socialiniams ar atvirkščiai, atlikti galimybių, perspektyvų
tyrimą, pravartu kiekvienam, nes veikla, kuri teikia mums pasitenkinimą
ir kurioje gerai jaučiamės, gali duoti kur kas geresnius rezultatus,
nei darbas, veikla, kuriai esame abejingi, arba tiesiog jos nekenčiame.
Perspektyvų tyrimas atliekamas tam tikru nuoseklumu, kai nagrinėjame vidinius, asmenybės bruožus, keliame tokius uždavinius:- identifikuojam svarbius vidinius veiksnius (kokios svarbiausios asmenybės savybės);
- įvertiname kiekvienos savybės privalumus ir trūkumus;
- atrenkame tuos veiksnius (asmenines savybes), kurie turi daugiausiai privalumų ir mažiausiai trukumų.
Jei nagrinėsime supančią aplinką:
- identifikuojami mums svarbūs aplinkos veiksniai ir sritys;
- įvertinamos įmanomos galimybės ir įvairi grėsmė;
- atrenkami veiksniai ir sritys, turinčios daugiausiai galimybių ir mažiausiai grėsmės.
Vidiniai,
asmenybės bruožai, tai - privalumai, supanti aplinka - galimybės. Bene
sunkiausia - tinkamai įvertinti aplinkos galimybes ir įvairią grėsmę,
kai vienų ar kitų identifikuojama per daug. Tam galime naudoti
galimybių ir grėsmės vertinimo matricas:Šis
modelis rekomenduoja identifikuotas galimybes įvertinti jų patrauklumo
bei sėkmės tikimybės požiūriu. Į vienetu pažymėtą laukelį patekusios
galimybės - įvardijamos kaip pačios patraukliausios, tuo tarpu į
ketvertu - gana abejotinos. Tam, kad teisingai suprasti matricų
veikimą, kaip pavyzdį galimybių matricoje (žalioje) atidėkime tašką:
vadovauti įmonei, per ateinančius metus, atrodo labai patrauklu, tačiau
sėkmės tikimybė menka, tad žalioje matricoje padėtas taškas turėtų
atsidurti numeriu 2 pažymėtame kvadrate. Kitas pavyzdys: prarasti darbą
yra labai rimta grėsmė, tačiau tikimybė, jog tai įvyks menka - grėsmių
matricoje (juodojoje) taškas turėtų atsidurti taip pat numeriu 2
pažymėtame kvadrate. Logiška, jog naudodamiesi žaliąja galimybių
matrica, stengsimės kurti strategijas ir labiausiai kreipsime dėmesį į
tuos taškus, kurie yra pirmajame laukelyje. Įvairūs grėsmės variantai
juodojoje matricoje išdėstomi pagal rimtumą ir pasireiškimo tikimybę.
Be abejo, pirmajame laukelyje atsidūrusiems punktams skiriamas
didžiausias dėmesys - numatomos rimčiausios priemonės jų negatyviai
įtakai neutralizuoti ar sumažinti.
Naudodamiesi matricomis, bei
žinodami misiją, galime nustatyti tam tikrus strateginius tikslus,
kurie gali įgyti ir laiką, ir konkrečią išraišką. Šie metodai naudojami
organizacijose, tačiau šiek tiek atkreipus dėmesį į savo vidinį
pasaulį, lūkesčius ir supamą aplinką, galime geriau identifikuoti save
ir pasirinkti tinkamą gyvenimo kelią.
2008 11 30
|