Laikas bėga tolyn, bėga, o gal slenka,jau sunku suvokti, kas vyksta aplink. Eina dienos, jos bėgte bėga, nors akimirkomis laikas sustoja ir viskas
aplink tampa nebesvarbu, netikra. Tada girdisi tik širdies ritmas,
kuris su krauju pakyla iki gerklės ir dusina. Ieškau atsakymų aplink <
... Skaityti toliau »
Akimirka
laimės, akimirka džiaugsmo, akimirka palaimos, akimirka gyvenimo tokio,
apie kurį svajojai. Kur visa tai? Šalia. Taip, tai – šalia, tik, tik ne visada viską galime paliesti.
Akimirka
nusivylimo, akimirka liudesio, akimirka pykčio, akimirka žiauraus
gyvenimo, kurį regime kasdien. Ištartas žodis lyg kulka įsminga į
žmogaus širdį.
Akimirka
supratimo, atsidavimo, pagarbos. Lašelis meilės ir pasiaukojimo – tai
tiesiausias kelias į žmogaus širdį. Kodėl taip sunku suderinti
blogasias ir gerasias žmogaus savybes? Pats žmogus - labai universalus;
tai juokiasi, tai verkia, tai pyksta, tai džiaugiasi. Neįmanoma būti
visada vienodu, visada užtikrintu savimi. Kol egzistuoja jausmai, tol
egzistuos ir žmogus, be jų jis – niekas.
Gyvename mes tik viena kartą ir kartais net
nesusimąstome, kad manipuliuojame ne tik savo, bet ir kitų
jausmais… keistas tas gyvenimas, bet vargu ar būtų galima jį
pavadinti įdomiu, juk egzistuoti vardan to, kad
egzistuotumėme šiandien ir dabar, sureikšminant kiekvieną
akimirką ir ja mėgaujantis?.. Neblogas klausimas, bet koks
atsakymas?.. Kartais mintys ir pamąstymai apniaukia
kasdienybę, o kartais širdis trykšta džiaugsmu, meile ir
stiprybe…
