22:16 Tai yra mano kiemas? | |
"Kiek aš daug nežinau.. aš net nežiūriu televizoriaus, neskaitau žinių, nieko nežinau apie politiką, aš net nežinau kas vyksta už mano kambario durų... kodėl?.." - pažįstama? Normalu, kadangi ten, kur esate dabar, jus pilnai tenkina. Nekeliate sau iššūkių, nenorite niekur judėti, nieko daryti, Jūs pasitenkinate bendravimu su Jus supančiais žmonėmis ir vadinate tai hobiu, pramoga, malonumu... Jums laimės formulė visai kitokia, - užtenka tik kvėpuoti, kad pajusti gyvenimo teikiamą malonumą, jaustis kažkam reikalingu ir svarbiu. Ir tuo apsiribojate. Iš tiesų, kartais stebiuosi tokiu žmonių mąstysenos modeliu, tačiau pažvelgęs šiek tiek tolėliau savo pažįstamų rato, pamatau dar įdomesnes tendencijas: moteriai, kuri turi mylimą vyrą, šeimą, paprastai nieko gyvenime daugiau nereikia ir retą kurią domina gyvenimo vingiai, subtilumai, nesusiję su jos siauru artimų žmonių ratu, nes ji mato savo pagrindinę pareigą: pasirūpinti šeima, savo vyru, būti greta jo ir nepaleisti nė akimirkai. O visa kita, tai tik kažkur, kažkam egzistuojanti Visata su savo žvaigždėmis ir planetomis. Iš tiesų, šiuo atveju draugų vaidmuo, palyginti su viengungystės metais, sumažėja iki minimumo, o ir labai dažnai, merginos, kai kurie vaikinai atsisako savo asmeninio gyvenimo vardan to, kad yra suinteresuoti turėti tik vieną gyvenimą, tai gyvenimą su sutuoktiniu. Galbūt, tai viena iš gyvybės, žmogaus paskirties formų žemėje, tikrai, yra ir kitokių individų, juolab, kad ir vyrai yra linkę nuleisti rankas ir pasiduoti apatijai supančiam pasauliui. Ar tai gerai? - Daugeliu atveju, jei žmogus laimingas esamoje situacijoje, tai viskas turi savo normos ribas, tačiau jei kalbėsime apie individą, kuris privalo būti konkurencingas visuomenėje ir būti jos dalimi atskiriant šeimos gyvenimą nuo savo pareigos tobulėti ir domėtis tuo, kas vyksta aplink... situacija gali atrodyti liūdnai. Kai kurie mano draugai sukūrė šeimas, kai kurie augina vaikus. Kai kurie - vis dar vieniši, tačiau gyvenimo tempas ir požiūris aiškiai skiriasi. Plėsti savo akiratį, sužinant vis daugiau ir daugiau gali ir nori toli gražu ne kiekvienas. Kai kam užtenka to, kas yra, o kai kam vis maža. Iš tiesų, visa kas reikalauja vidinių pastangų ir motyvacijos, kartais tampa neįžengiamu mišku. Tas pats maitinimosi procesas yra siejamas su poreikiu išgyventi ir egzistuoti, tačiau saviugdos principai labai dažnai sunkiai įsisavinami. Jaunimas dažnai juokiasi iš vyresnio amžiaus žmonių, kurie lyg kokie maniakai klausosi Žinių ar Lietuvos radijo, kuriose dažnai atnaujinama informacija apie įvykius, vykstančius Lietuvoje ar už jos ribų. O kodėl vyresni žmonės domisi tuo kas vyksta aplink, o jaunimas per daug nekreipia į tai dėmesio? Atsakymas aiškus - vyresni žmonės vertina ir priima informacija kitaip, nei jaunieji maksimalistai, jie žino tikrąją informacijos vertę. Realiai, tikrasis gyvenimas ir jo suvokimas prasideda tada, kai vaikai pradeda gyventi savo gyvenimą ir išeina iš tėvų lizdo - apytikriai nuo 50 metų. Tada prisimenami draugai, bendradarbiai, kurie iki tol buvo tik šešėliu, o ir romantika su vyru ar žmona, bei noras kontroliuoti vienas kitą taip pat išblėsta, nes su metais kinta ir moralinės vertybės. Žinoma, nėra to momento, nuo kurio staiga žmogus pasikeičia, tampa intelektualesnis, labiau priimantis naujoves, - daug kam pasaulis atrodo toks paprastas ir banalus, kad vienintelis jo tikslas yra pramogos, kurių sąvoka šiuolaikiniame pasaulyje yra be galo plati. Gerai, kad kai kurie žmonės gali ir moka rasti balansą tarp savišvietos, pramogų, šeimos ir savo pomėgių, kurių dažnas net nebeturi. Kartais atrodo, kad gyvename ne tarp žmonių, o tarp keturių sienų, pasaulyje, kuriame patenkiname tik pagrindinius, žmogui išgyventi reikalingus, fiziologinius poreikius. Kokioje stadijoje esate Jūs? - tai nėra sunku pasakyti, jei kartais, bendraudami su žmonėmis, pajuntate, kad nežinote elementariausių faktų ir esate priversti teisintis tuo, kad nežiūrite televizoriaus ar neklausote radijo... bet ar tai pasiteisinimas ar tik paguoda prieš akistatą su savimi, suvokiant, kad gyvenimo tempas atima pagrindinį laiką... laiką suvokti, kad egzistuoja ir kitoks pasaulis, ne vien tik savo kiemo žalia, skurdi veja. | |
|
Viso komentarų: 6 | |||||||||||
|