Pagrindinis » 2009 » Balandis » 22 » Tai yra mano kiemas?
22:16
Tai yra mano kiemas?

"Kiek aš daug nežinau.. aš net nežiūriu televizoriaus, neskaitau žinių, nieko nežinau apie politiką, aš net nežinau kas vyksta už mano kambario durų... kodėl?.." - pažįstama? Normalu, kadangi ten, kur esate dabar, jus pilnai tenkina. Nekeliate sau iššūkių, nenorite niekur judėti, nieko daryti, Jūs pasitenkinate bendravimu su Jus supančiais žmonėmis ir vadinate tai hobiu, pramoga, malonumu... Jums laimės formulė visai kitokia, - užtenka tik kvėpuoti, kad pajusti gyvenimo teikiamą malonumą, jaustis kažkam reikalingu ir svarbiu. Ir tuo apsiribojate.


Iš tiesų, kartais stebiuosi tokiu žmonių mąstysenos modeliu, tačiau pažvelgęs šiek tiek tolėliau savo pažįstamų rato, pamatau dar įdomesnes  tendencijas: moteriai, kuri turi mylimą vyrą, šeimą, paprastai nieko gyvenime daugiau nereikia ir retą kurią domina gyvenimo vingiai, subtilumai, nesusiję su jos siauru artimų žmonių ratu, nes ji mato savo pagrindinę pareigą: pasirūpinti šeima, savo vyru, būti greta jo ir nepaleisti nė akimirkai. O visa kita, tai tik kažkur, kažkam egzistuojanti Visata su savo žvaigždėmis ir planetomis.

Iš tiesų, šiuo atveju draugų vaidmuo, palyginti su viengungystės metais, sumažėja iki minimumo, o ir labai dažnai, merginos, kai kurie vaikinai atsisako savo asmeninio gyvenimo vardan to, kad yra suinteresuoti turėti tik vieną gyvenimą, tai gyvenimą su sutuoktiniu.

Galbūt, tai viena iš gyvybės, žmogaus paskirties formų žemėje, tikrai, yra ir kitokių individų, juolab, kad ir vyrai yra linkę nuleisti rankas ir pasiduoti apatijai supančiam pasauliui. Ar tai gerai? - Daugeliu atveju, jei žmogus laimingas esamoje situacijoje, tai viskas turi savo normos ribas, tačiau jei kalbėsime apie individą, kuris privalo būti konkurencingas visuomenėje ir būti jos dalimi atskiriant šeimos gyvenimą nuo savo pareigos tobulėti ir domėtis tuo, kas vyksta aplink... situacija gali atrodyti liūdnai.


Kai kurie mano draugai sukūrė šeimas, kai kurie augina vaikus. Kai kurie - vis dar vieniši, tačiau gyvenimo tempas ir požiūris aiškiai skiriasi. Plėsti savo akiratį, sužinant vis daugiau ir daugiau gali ir nori toli gražu ne kiekvienas. Kai kam užtenka to, kas yra, o kai kam vis maža. Iš tiesų, visa kas reikalauja vidinių pastangų ir motyvacijos, kartais tampa neįžengiamu mišku. Tas pats maitinimosi procesas yra siejamas su poreikiu išgyventi ir egzistuoti, tačiau saviugdos principai labai dažnai sunkiai įsisavinami.

Jaunimas dažnai juokiasi iš vyresnio amžiaus žmonių, kurie lyg kokie maniakai klausosi Žinių ar Lietuvos radijo, kuriose dažnai atnaujinama informacija apie įvykius, vykstančius Lietuvoje ar už jos ribų. O kodėl vyresni žmonės domisi tuo kas vyksta aplink, o jaunimas per daug nekreipia į tai dėmesio? Atsakymas aiškus - vyresni žmonės vertina ir priima informacija kitaip, nei jaunieji maksimalistai, jie žino tikrąją informacijos vertę.

Realiai, tikrasis gyvenimas ir jo suvokimas prasideda tada, kai vaikai pradeda gyventi savo gyvenimą ir išeina iš tėvų lizdo - apytikriai nuo 50 metų. Tada prisimenami draugai, bendradarbiai, kurie iki tol buvo tik šešėliu, o ir romantika su vyru ar žmona, bei noras kontroliuoti vienas kitą taip pat išblėsta, nes su metais kinta ir moralinės vertybės.

Žinoma, nėra to momento, nuo kurio staiga žmogus pasikeičia, tampa intelektualesnis, labiau priimantis naujoves, - daug kam pasaulis atrodo toks paprastas ir banalus, kad vienintelis jo tikslas yra pramogos, kurių sąvoka šiuolaikiniame pasaulyje yra be galo plati.

Gerai, kad kai kurie žmonės gali ir moka rasti balansą tarp savišvietos, pramogų, šeimos ir savo pomėgių, kurių dažnas net nebeturi. Kartais atrodo, kad gyvename ne tarp žmonių, o tarp keturių sienų, pasaulyje, kuriame patenkiname tik pagrindinius, žmogui išgyventi reikalingus, fiziologinius poreikius.

Kokioje stadijoje esate Jūs? - tai nėra sunku pasakyti, jei kartais, bendraudami su žmonėmis, pajuntate, kad nežinote elementariausių faktų ir esate priversti teisintis tuo, kad nežiūrite televizoriaus ar neklausote radijo... bet ar tai pasiteisinimas ar tik paguoda prieš akistatą su savimi, suvokiant, kad gyvenimo tempas atima pagrindinį laiką... laiką suvokti, kad egzistuoja ir kitoks pasaulis, ne vien tik savo kiemo žalia, skurdi veja.


Kategorija: Darbas su savimi | Peržiūrų: 1148 | Sukūrė : markis | Įvertinimas: 5.0/1
Viso komentarų: 6
2009-Balandis-22
1. nevermind [Įvesti]
As drisciau papriestarauti. Vienas zymus zmogus yra pasakes ,,Niekas taip manes netobulina, kaip zmogus ziurintis televizoriu, nes tuomet as pasiemu i knyga ir iseinu i kita kambari skaityti". Kokia mes informacija gauname is TV? Kas ka nusove, kokia nauja majonezo rusis isejo? Ar tai tikrai yra tas, ka mes galime vadinti savisvieta? Kiek mes nuo to patobulejome? Ar nelabiau tobulejame gilindamiesi i svarbesnius ir gilesnius dalykus? Zinoma, kas vyskta Lietuvoje bei pasaulyje reikia zinoti, bet juk tai sutalpinama i nedidelį laiko tarpa... Juolabiau, jog Lietuvoje nei per radija nei per TV nera skelbiamos visiskai objektyvios zinios, tad reiketu pasidometi ir kas rasoma uzsienio spaudoje.. o tai ir atima ta pagrindini laika savisvietai.

2009-Balandis-23
2. Marius (markis) [Įvesti]
Prašome prieštarauti. O kas reklamoje yra blogai? Juk tai ir tam tikros rūšies informacija, juk be jos, nežinotumėme, kas ir kam yra skirtas Prostamol Uno, kam skirtas vienas ar kitas vaistas ar higienos priemonė. O kiek žmonių žiūri žinias, skaito internetiniame puslapyje užsienio ir Lietuvos naujienas? - o žiniose dažnai pateikiami faktai, apie tai, kas vyksta už mūsų kambario durų... kiek nuo to patobulėjime? - bent tiek, kad sužinome, jog yra ir kitoks pasaulis ir kad gyvenimas tai ne vien buitis, pramogos... galbūt tai nėra daug, tik kai susitinkame su besidominčiu tuo žmogumi, prarandame ne tik galimybė padiskutuoti, bet taip pat pasijuntame lyg gyventumėme Afrikoje, ne Lietuvoje...tai ir yra žmogaus išprusimas, akiračio praplėtimas. Žinoma, kalba neina apie kiurksojimą prie TV kiauras paras žiūrint serialus... O kada kas yra perskaitęs kokią nors knygą? - manau, kad čia iš vis daugeliui kosmosas, net lyginant su paprasčiausiomis žiniomis TV ekrane.

2009-Balandis-23
3. nevermind [Įvesti]
Na taip, sutinku, mintis teisinga, bet labai jau kategoriskai isreiksta.. :)
Kita puse, manau, ta - kiekvienas, kuriasi savo gyvenima pagal tai, kas jiems svarbu, tad ir ziuredami tv, narsydami internete, ,,atsirenka" jiems aktualia informacija. Bet kaip dabar pamatuoti, kas gyvena Lietuvoje, o kas Afrikoje? Kurie yra teisus, kurie ne? M? :)

2009-Balandis-23
4. Marius (markis) [Įvesti]
Jei tendencija, kad žmogus turėtu tobulėti ir mokytis visą gyvenimą yra teisinga, tai... kai kam ir duonos su druska gana, o kai kam visada reikia kažką naujo išbandyti, tad žiūrint ką prie ko lyginsi ir ką su kuo išbandysi... kodėl kategoriška? - kategoriška tik tiek, kiek čia išreikštos mintys ir apgailestavimai prieštarauja kiekvieno iš mūsų supratimui ir pasaulėžiūrai cool

2009-Balandis-23
5. Andželika [Įvesti]
Naaaa, dėl moterų, kurios atseit išteka ir tada būna šeimos ribose... Vėlgi negalima vienareikšmiškai sakyti, jei moteris rūpinasi šeima, tai ji kažkokia yra neapsišvietusi.. Yra taip vadinamų namų šeimininkių, kurios yra pakaustytos oho ho :) Tas moters gyvenimas šeimos rate, aš asmeniškai manau yra labai natūralus, nes kad ir kaip tai vadintume štampu, vis tik moteris - yra namų židinio saugotoja. Ir jeigu imtume Graikų demokratiją, moterys kokioje politikoje nedalyvaudavo, nei balsuodavo, kol pagaliau po daug daug metų iškovojome tą teisę balsuoti. Jeigu žiūrėti taip formaliai, tai aš tą ,malonumą puikiai palikčiau vyrui, ir sau politika tikrai galvos nekvaršinčiau :D Aš išvis kartais galvoju, kad politika ir jos dėsniai su moterimi neturi nieko bendra:) Išskyrus, kad politika daroma per moteris :D Ne, be abejo, gali būti ir moteris gera politikė ir strategė , čia nepaneigsi. Bet jei jau į asmeniškumus, tai politika mae dažnai netgi erzina, o kam moteriai erzintis? :D Reikia taupyti nervus :D nu čia juoko forma, aišku.
Dėl žinių aš manau, dėl informacijos, jokiais būdais negalima kaip senukams klausytis tik lrt žinių ir manyti, kad žinai viską. Jei nori žinoti informaciją, turi žiūrėti žinias kaip minimus iš 2-3 šaltinių (skirtingomis kalbomis, skirtingų šalių). Ir labai pastebi, kad ta informacija skiriasi. Bet tai būtina, jei nori daryti nepriklausomas išvadas, turi būti kritiškas visų šaltinių atžvilgiu (tas pats ir apie įvairias knygas). kažkokias.
Bet galima manau skirti rūšis, rašai apie intelektualėjimas, ribų plėtimą ir informaciją. Tai žvelgiant preciziškai nėra tas pats. Mes gyvename informacijos laiku, ir kad ir kaip užsidarytumei, vis tiek netapsi vienuolis-asketas, informacija tave pasiekia vienaip ar kitaip, mūsų sąmonė tikrai yra ženkliai pakitusi nuo 19 amžiaus, mes patys jau esame visai kitokie, visas mūsų psichologines tuštumas, baimes, nekantrumą, kai pagalvoji užpildo kuo įvairiausia informacija, dažniausiai netgi balasto pavidalu. Todėl natūralu, kai ta informacija sklinda pro visus galus, žmogus nuo to pavargsta, nes tai ne 19 amžius, kur per savaitę gauni laikraštį ir sužinai, o kas gi įvyko?.. dbr žmogus yra nebeapsaugotas nuo informacijos, aš netgi formuluočiau taip, kad žmogus stengdamasis nežiūrėti , neklausyti, stengiasi išvengti to balasto, kuris užpildo jo smegenis, emocija, žmogus tarsi tampa konteineriu, į kurį galima supilti visas šiukšles, nes įsijungęs televizorių, pro bet kur ir bet kokiu būdu sužinosi, kas nutiko Kirilkinui, arba su kuo pasimylėjo Zvonkė, zelionkė, ir kitokie veikėjai.
Dabar, kas liečia intelektualinę plėtrą, tai visai kitas klausimas.

2009-Balandis-23
6. Andželika [Įvesti]
na va, aš sutinku su nevermind.
Dbr dėl reklamos, esi teisus, tai tam tikros rūšies informacija, čia nepaneigsi jokiais būdais. Tačiau žiūrėdamas ir atisirnkdamas informaciją iš reklamos tos pačios, visų pirma turi žinotijos dėsnius, ir kaip kas veikia. Yra posakis, kad gera prekė niekada nereaklamuojama. Ir tikrai yra daug dalykų, apie kuriuos žinau, ir tikrai ne reklamos būdu. Tarkim, aš žinau kas yra prostamol uno, žinau, kad moteriškė nusipirko volokardino ir miega gerai, kad benosen taip pat mažina įtampa ir leidžia tau po įtemptos dienos užmigti geriau, kad rennie išgersi - nebėės rėmuo, o jei dar espumizano - tai nebus pilve uragano ir .t.t. ir t.t. Ar man realiai to reikia, ir ar tai plečia mano akiratį? Na tam tikra prasme, labai siaura, taip. Tačiau tai daugiau šiukšlės, užpildančios mano smegenis. Po jų pasižiūrėjimo sėkmingai gali galvoje girdėti balsus teigiančius, kad kiekvino iš mūsų produktas geriausias. Gauni informacija, kad activia yra labai gerai žarnynui, maitini juo vaiką, o pasirodo - gi nuodiji. O kas domisi visai maisto priedais šeimoje? Moteris :)
Be abejo, vos vedęs ar ištekėjusi nei vyras nei moteris neturi pamiršti, kad iki šiol jie irgi gyveno, ir kad santuoka - tai ne mirtis. Nors aš manau, kad jei žmogus kuo labai domisi ir panašiai, santuoka tam labai netrukdo (jei požiūriai sutampa, jei neriša, o atriša). Antra pusė visada turi būti (tavo manymu) protingesnė už tave, "tobulensė", nes tik tokiu būdu galima augti, tu sieki partnerio lygio, o partneris - tavojo. Tik tai mano galva yra tai,kas daro tiek intelktualinį, tiek fiziologinį gyvenimą nestatišką.

Only registered users can add comments.
[ Registration | Login ]