 Kažkada
galvojau, kad visas gyvenimas ir poreikiai priklauso nuo to, kaip patys
žiūrime į susiklosčiusią situaciją ir kaip jaučiamės joje, bet po tam
tikrų įvykių, savo nuomonę pakeičiau.
Vis dėl to, ne visada viskas priklauso nuo globalių poreikių, jie gali
kisti priklausomai nuo aplinkos, ji - pagrindinis pokyčių
katalizatorius. Emocinė būsena, bei socialinė aplinka, kurioje
gyvename, veikia kur kas labiau nei konkretūs fiziniai poreikiai.
Įsivaizduokime situaciją: esame negyvenamoje saloje, aplink nėra nė
gyvos dvasios. Maisto ir vandens pakanka, tačiau neturime su kuo
pasidalinti savo mintimis, tiesiog nėra su kuo pasikalbėti. Ar tokioje
situacijoje galvosime apie karjerą, statusą visuomenėje, savo asmenybės
tobulinimą, galų gale sveikatą ir kitus savaime suprantamus poreikius,
kuriuos paprastai turime gyvendami civilizuotame pasaulyje? -
susiklosčiusi kritinė situacija diktuoja visai kitokias taisykles ir
tam tikrus poreikius sumažina iki minimumo.
Kad gyvenimas būtų laimingas, turime užtikrinti standartinius poreikius:
- Sveikata;
- Finansinė būklė;
- Meilės
...
Skaityti toliau »
Prisegta: |
|
