22:53 Mokytojo sindromas | |
 Gana dažnai tenka stebėti įdomų fenomeną: kartais esame labai malonūs svetimiems žmonėms, o kartais pikti ir grubūs su artimaisiais. Kaip tai vyksta? Kas įtakoja skirtingus santykius su skirtingais žmonėmis?
Vis dėl to, yra tam tikra sąsaja tarp darbo pobūdžio ir santykių šeimoje. Pačiam man teko ne tik patirti, bet ir matyti ne vieną atvejį, kai labai teigiama asmeninė energija vėliau perauga į labai neigiamus santykius. Visa tai galima pavadinti – mokytojo sindromu. Kodėl būtent mokytojo? Todėl, kad santykių skirtumai labiausiai pasireiškia mokytojų šeimose. Mokytoja mokykloje mokina istorijos, ji daugiausiai bendrauja su 5-8 klasių vaikais, kurie yra patys sudėtingiausi ir problematiškiausi. Darbe ji iššvaisto aibę energijos svetimiems vaikams ir stengiasi jiems būti gera, kas reikalauja iš mokytojos labai daug kantrybės ir pastangų. Ji privalo darbe atiduoti labai didelę dalį savo teigiamų emocijų, tačiau paradoksas tame, kad labai dažnai susikaupusias neigiamas emocijas mokytoja parsineša į savo šeimą. Labai įdomus ir puikus to pavyzdys buvo mano draugo mama – ji mažai juo rūpinosi, buvo jam abejinga ir labai dažnai pikta, visi draugai jos bijojo, tačiau jei susitikdavome draugo mamos mokinius, jie ją labai girdavo ir sakydavo, kad tai pati geriausia mokytoja pasaulyje, tačiau jie net nenumanydavo, k  ad savoje šeimoje, ta pati geriausia mokytoja, tapdavo tikra furija.Labai gerai tas požymis pasireiškia ir su vadybininkais – pabandykite vadybininkui pasiūlyti kokią nors prekę. Jis elgsis su jumis labai šaltai ir formaliai, tiesiog jo tai nedomins. Kodėl? – bendraudamas su klientais, vadybininkas turi būti kiek įmanoma malonesnis ir paslaugesnis, kad parduotų savo prekę, kitaip tariant jis turi skleisti, atiduoti labai daug savo teigiamos energijos, o poreikis išlieti savo neigiamą energiją didėja su kiekvienu teigiamos energijos pliūpsniu kliento link, ypač tada, jei bendravimas su klientu nesibaigė pelningu užsakymu. Žinoma, ne visi mokytojai ir ne visi vadybininkai perneša neigiamas emocijas kitiems, ne su jų darbu susijusiems žmonėms, tačiau aplink pavydžių apstu, vis dėl to, balansas, pusiausvyra žmogaus viduje visada turi išlikti – jei kažkur esame labai geri ir besišypsantys, tai visada bus ta aplinka, kurioje būsime pikti ir kažkuo nepatenkinti. | |
|
| |
| Viso komentarų: 5 | ||||||||||
| ||||||||||
- vaikų "ištampyti" nervai ir nepasitenkinimas tais pačiais mokiniais namuose dažnai sukelia emocijų bangas. Va ir visas paprastas, kaip tu kad sakai, ir elementarus mechanizmas.