Grįžkime prie žmonių. Galiu tvirtai teigti, kad kuo komunikabilesnis, labiau bendraujantis žmogus, tuo didesnė tikimybė, kad toks žmogus nebus vertas pasitikėjimo. Žinoma, kaip visur ir visada yra malonios išimtys, tačiau šį kartą ne apie išimtis... akivaizdu, kad kuo dažnenis procesas, tuo didesnė klaidos tikimybė, juk ne be reikalo yra sakoma, kad neklysta tik tas, kuris nedirba, neprišneka ko nereikia ir neprižada tik tas, kuris per daug nekalba. Pripažinkime, kad tas, kuris daug kalba, dažnai kalba ne tik tai, ką turėtų kalbėti, ne tik tai, ką norėtumėme iš to žmogaus girdėti.
Tiesa, komunikabilumas paprastai vertinamas kaip teigiamas asmenybės bruožas, bet iki tam tikro lygio. Per nelyg intensyviai bendraujantis žmogus ne tik atveria savo gyvenimo smulkmenas ar asmenybės užkulisus, bet ir subjektyviai perteikia ir kitų žmonių gyvenimo niuansus ir dažnai juos interperetuoja vadovaudamasis savo supratimu. Žinoma, tai tik viena iš blogybių. Kita – kai žmogus informacija dalinasi taip aktyviai, kad jo tariami žodžiai, pažadai tampa nieko verti – čia pasakiau, čia pažadėjau, čia pat ir pamiršau. Reiškia, ne visada galime pasitikėti tais, kurie daug ir intensyviai kalba, bendrauja. Kaip nuo to apsisaugoti? Paprasta, reikia identifikuoti tokį žmogų. Štai vienas iš pavyzdžių.
Kai savo dr
...
Skaityti toliau »
Prisegta: |
|
