15:47 Žodis – kaip žvirblis... | |
 Grįžkime prie žmonių. Galiu tvirtai teigti, kad kuo komunikabilesnis, labiau bendraujantis žmogus, tuo didesnė tikimybė, kad toks žmogus nebus vertas pasitikėjimo. Žinoma, kaip visur ir visada yra malonios išimtys, tačiau šį kartą ne apie išimtis... akivaizdu, kad kuo dažnenis procesas, tuo didesnė klaidos tikimybė, juk ne be reikalo yra sakoma, kad neklysta tik tas, kuris nedirba, neprišneka ko nereikia ir neprižada tik tas, kuris per daug nekalba. Pripažinkime, kad tas, kuris daug kalba, dažnai kalba ne tik tai, ką turėtų kalbėti, ne tik tai, ką norėtumėme iš to žmogaus girdėti. Tiesa, komunikabilumas paprastai vertinamas kaip teigiamas asmenybės bruožas, bet iki tam tikro lygio. Per nelyg intensyviai bendraujantis žmogus ne tik atveria savo gyvenimo smulkmenas ar asmenybės užkulisus, bet ir subjektyviai perteikia ir kitų žmonių gyvenimo niuansus ir dažnai juos interperetuoja vadovaudamasis savo supratimu. Žinoma, tai tik viena iš blogybių. Kita – kai žmogus informacija dalinasi taip aktyviai, kad jo tariami žodžiai, pažadai tampa nieko verti – čia pasakiau, čia pažadėjau, čia pat ir pamiršau. Reiškia, ne visada galime pasitikėti tais, kurie daug ir intensyviai kalba, bendrauja. Kaip nuo to apsisaugoti? Paprasta, reikia identifikuoti tokį žmogų. Štai vienas iš pavyzdžių. Kai savo draugų rate turime „šnekutį", tai yra viena, tačiau, kai norime gauti kokią nors paslaugą – istorija visai kita. Ieškojau elektriko, kuris padėtų susitvarkyti su elektros instaliacijos problemomis, kreipiausi į atsakingas institucijas ir jau po kelių valandų prie mano durų stovėjo jaunas, aštriu, pigiu odekalonu pasikvėpinęs elektrikas. Ypatingai malonus, paslaugus, patariantis, bendraujantis... „ryšio užmezgimui" skyrė kur kas daugiau laiko ir pastangų, nei konkrečiai problemai susijusiai su elektra. Sutarėme laiką, kada jis galės atvykti pašalinti gedimo, pažadėjo paskambinti. Sutartą laiką nesulaukiu skambučio – skambinau pats, man mandagiai paaiškino, kad sutartu laiku neatvyks, nes pasak jo, turi aibes kitų darbų... ta pati istorija pasikartojo dar du kartus. Pagaliau, po pikto pokalbio, atvyko, padarė darbus, tačiau po kurio laiko išaiškėjo, kad darbai atlikti nekokybiškai, reikėjo kviesti kitą specialistą ir darbus perdaryti. Panašu, kad ne elektriku šiam žmogui reikėtų dirbti, tik kuo? Vadybininku? Ar tikrai? Ne kartą teko įsitikinti panašiais atvejais, kai ypač komunikabili asmenybe nesugeba kokybiškai atlikti techninių darbų, apskritai jokių atsakingesnių darbų – santechnikams, liftininkams, tinkuotojams, elektrikams ar kitų specialybių atstovams aktyvi komunikacija ir bendravimo gabumai – daugiau priešas nei pagalbininkas. Dėmesio koncentravimo trūkumas, nesugebėjimas įsigilinti į problemą, paviršutiniškumas ir kalbėjimas to „kas ant liežuvio galo", savo žodžio nesilaikymas, yra ydos, kurių sunku atsikratyti, tai tiesiog jų kraujyje. Tokiais žmonėmis ne tik, kad negalima pasitikėti, bet ir vertėtų laikytis nuo jų kuo atokiau ir stengtis neturėti jokių reikalų. | |
|
| |
| Viso komentarų: 0 | |