10:32 Kas mus valdo? | |
Savaitgalis. Sėdime su draugais kavinėje – trys merginos, trys vaikinai... pokalbis pasisuka apie tai, kad viena iš sėdinčių šalia draugių yra vieniša. Jos veidas pasipuošia švelniu raudoniu ir ji tyliai sušnabžda: "Ne, aš tokia nesu, iš kur tu žinai?" - po akimirkos dar tyliau priduria: "Taip, aš vieniša...", bet dar po keleto sekundžių ji nusišypso ir vėl lyg nejučia pritaria: "Juk jūs nieko apie mane nežinote." - Nuščiuvau, visi tylėjome. Žinoma, ta tyla netruko ilgai, greitai įtemptą situacija pakeitė kitos, daug linksmesnės temos. "Man jau 26 metai, o aš dar nesu turėjusi vaikino. Situacija atrodo labai bauginančiai... aš net nesu pajutusi kūnų skleidžiamo aistros aromato. Tėvai man nuolatos tai prikiša. Man sunku taip gyventi, aš darysiu viską, kad tą žmogų surasčiau. Nors net nežinau ar jo man iš tikrųjų reikia..." "Aš esu labai užsiėmęs žmogus - darbas, namai, kartais draugai. Net nėra laiko pailsėti, o ką jau kalbėti apie tai, kad galėčiau nueiti į naktinį klubą ar susipažinti su merginomis. Be to, man ten net ir nepatinka, o ir nėra su kuo, o vienam nesinori. Man labai sunku bendrauti su priešingos lyties atstovėmis, net nebežinau apie ką kalbėti, tikriausiai joms nepatinku... Gerai, kad yra Internetas, - kokia gera alternatyva susipažinti su priešingos lyties atstovais. Kai manęs nemato ir negirdi, galiu būti kuo tik noriu ir jos to nesupras." "Aš taip ilgai negalėčiau išgyventi nesimylėdama su vyru, nes sakoma, kad merginoms nesveika ilgai neturėti partnerio, nes jos tampa irzlios. Mano viena bendradarbė, jai gal 33 metai, ji neturi vyro. Ji labai pikta ir viskuo nepatenkinta asmenybė. Ji tokia dėl to, nes neturi lytinių santykių. Nors aš taip pat be vaikino, bet turiu draugą, su kuriuo kartais pažaidžiam suaugusiųjų žaidimus, nes kitaip ir aš būčiau labai pikta ir taip pat visi sakytų, kad neturiu lytinio gyvenimo." "Kiek daug merginų - viena, antra, trečia... ta graži, ta gal nelabai... ta turtinga, o štai ta... kažkuo ji traukia. Naktiniame klube, per visa vakarą, bučiavausi net su trim. Gavau 5 merginų telefono numerius. Reiks paskambinti, susitikti... jei tik netingėsiu. Bus kuo pasigirti prieš draugus..." „Dabar man nereikia vaikino, nes neturiu pinigų, o ir dar studijos nėra baigtos, kai tik jas baigsiu, tai iš karto ir atsiras. Mane visi supranta.“ Baimės, stereotipai ir savęs teisinimas. Pripažinimas, jog vis dar esi vieniša ar vienišas, kartais užstringa gerklėje. Gėdijamės savo statuso visuomenėje ir ieškome tam pasiteisinimo. Prisigalvojame įvairiausių būdų kaip save paguosti arba užpildyti tam tikrą tuštumą viduje. Jei teisinamės – reiškia, jaučiamės kalti, nepritampantys, atstumti. Visa tai labai keičia gyvenimą ir koreguoja prioritetus, pomėgius, tikslus. O juk taip nesinori išsiskirti iš kitų, taip norisi atrodyti šiek tiek geresniu, šiek tiek pranašesniu ar tobulesniu. | |
|
Viso komentarų: 5 | ||||||||||
|