Savaitgalis. Sėdime su draugais kavinėje – trys merginos, trys vaikinai... pokalbis pasisuka apie tai, kad viena iš sėdinčių šalia draugių yra vieniša. Jos veidas pasipuošia švelniu raudoniu ir ji tyliai sušnabžda: "Ne, aš tokia nesu, iš kur tu žinai?" - po akimirkos dar tyliau priduria: "Taip, aš vieniša...", bet dar po keleto sekundžių ji nusišypso ir vėl lyg nejučia pritaria: "Juk jūs nieko apie mane nežinote." - Nuščiuvau, visi tylėjome. Žinoma, ta tyla netruko ilgai, greitai įtemptą situacija pakeitė kitos, daug linksmesnės temos. "Man jau 26 metai, o aš dar nesu turėjusi vaikino. Situacija atrodo labai bauginančiai... aš net nesu pajutusi kūnų skleidžiamo aistros aromato. Tėvai man nuolatos tai prikiša. Man sunku taip gyventi, aš darysiu viską, kad tą žmogų surasčiau. Nors net nežinau ar jo man iš tikrųjų reikia...""Aš esu labai užsiėmęs žmogus - darbas, namai, kartais draugai. Net nėra laiko pailsėti, o ką jau kalbėti apie tai, kad galėčiau nueiti į naktinį klubą ar susipažinti su merginomis. Be to, man ten net ir nepatinka, o ir nėra su kuo, o vienam nesinori. Man labai sunku bendrauti su priešingos lyties atstovėmis, net nebežinau apie ką kalbėti, tikriausiai joms nepatinku... Gerai, kad yra Internetas, - kokia gera alternatyva susipažinti su p
...
Skaityti toliau »
Prisegta: |
|
