 Pažvelgiau per langą - ten pamačiau močiutę, vedžiojančią mažą šunelį. Neaišku buvo, kas ką veda, nes šunelis pasirodė kur kas energingesnis už senolę. Paradoksas - garbingo amžiaus sulaukusi moteris, pati vos paeidama, vedžioja anūko augintinį.
Šiandien sužinojau, kad mirė kaimynė, kurią pažinojau nuo mažų dienų - jaunos moters gyvybę prisiglemžė klastinga liga. Beveik prieš metus netekau man labai brangaus žmogaus... po to dar vieno... lyg fakelai - užgeso vienas, antras, trečias, ketvirtas, penktas... nejučia pastebiu, kad jau nebegaliu suskaičiuoti tų, kurie išėjo neatsisveikinę, nepasakę visko, ką norėtų pasakyti paskutinę savo gyvenimo akimirką.
Laikas bėga. Nejučia pastebiu, kad politikų veidai, į kuriuos jau žiūriu bene dešimtį metų, pradeda vis labiau raukšlėtis, smilkiniuose atsiranda žilų plaukų sruogos. O kas pasikeitė? - ir lyg nejučia, eidamas šalia veidrodžio, pamatau savo atvaizdą jame - taip, laikas ir manęs neaplenkė. Esu kitoks, nei buvau prieš dešimtmetį, - o kas nuo to laiko pasikeitė? Atsirado nauji žmonės, nauji draugai, išgyventos asmeninės dramos, paskandintos svajonės ir atsiradusios naujos?..
Viskas taip laikina. Metai iš metų kovoju su vėjo malūnais, negalvodamas apie tai, kad ateis ta diena, kai turėsiu atsisveikinti su brangiais žmonėmis. Dažnai tai suvokiu, lyg nejučia skaičiuodamas metus ir
...
Skaityti toliau »
Prisegta: |
|
