Iš tiesų daug kur tau pritariu. Grožis yra vienas svarbiausių dalykų, teikiančių žmogui malonumą. Tarkim, kad ir graži vaza - mes galime į ją žiūrėti valandų valandas, stebėti, kaipo ji keičiasi atslenkant ir nuslenkant šešėliams, kitaip sakant, ji teikia estetinį pasitenkinimą. Visa laimė, arba nelaimė - kad vaza nekalba - tą mes patys padarome už ją, savo viduje, arba išreikšdami susižavėjimo šūksnius. Panašiai žiūrime ir į gražią moterį arba gražų vyrą, mes stebime kaip beveik simetriškai sudėtas jo kūnas, veidas, kaip tobulai tos lūpos tinką būtent prie tų akių ir panašiai, tai mums kelia kažkokus jausmus, kai matome tą žmogų tarsi harmoningą, o tuo pačiu ir apdovanotą gamtos, o gamta ir žmogus juk taip arti, taip kartu, kad per tą žmogų jaučiame dieviškumą. Gražus žmogus skatina mūsų emocijas. Nes instinktyviai, tam, kas gražu mes priskiriame TIK teigiamas savybes - negali būti toks gražus ir rūstus, nesąžiningas, žiaurus. Gražumas savyje koduoja būtent teigiamų savybių kitam priskyrimą. Todėl tyra tokiam žmogui lengviau iš vienos pusės pasidaryti karjerą, rasti partnerį, jei neina aišku atstūmimas to žmogaus dėl jo grožio, tarkim, netgi teisiamųjų suole, jei teisiamas gražus vyras, tai teisėja moteris gali skirti švelnesnę bausmę, arba jei teisiama graži moteris, teisėjas vyras gali skirti švelnesnę bausmę (atrodo, buvo daromi tokie tyrimai kažkur). Grožis, be abejo, daug reiškia mūsų gyvenimuose, nes jis reiškia kažką tobulesnį, aukštesnį. Daug geriau karjerą pasidaryti žinoma jam būtų, jei be grožio galvoje būtų ne vien debesiukai. Nors, priklauso, kokia karjera dar. Be to, dažnai grožį regime per stereotipų prizmę. Ką vien reiškia konkursai įvairūs, arba nuolat pett TV matomi tobulo grožio pavyzdžiai. Nekaulinė moteris mums jau atrodo stora ir baisi ir t.t. Tačiau, jei būtų pakeisti stereotipai vieni kitais - beje, kaip anksčiau jie iš realiai storų moterų, kurios buvo madoje (o 90,60,90 buvo laikomos ligotomis, ir labai nesveikomis), pakeistume stereotipus, tai pasikeistų mūsų grožio suvokimas, kuris jau keistėsi daug kartų.
Kita vertus labai daug priklauso ir nuo žmogaus charizmos. Ne kiekvienas vyras , kuris gražus yra gražus realiai, arba moteris. Yra gyvas ir negyvas grožis. Negyvas grožis remiasi stereotipu, ir jį labai lengva eksploatuoti, net nepaisant, kad grožis negyvas - jis jau tampa eiliniu grožiu, savyje neturinčiu išskirtinumo, ir tiesiog yra, kaip daiktas. Gyvas grožis gali būti ne toks simetriškas, tačiau labai charizmatiškas. Nes žmogaus charizma teikia grožio ne tokiam gražiam kūnui, jis yra savitas grožis, atrastas, ką vadiname razinka, cinkeliu žmoguje. Todėl kartais labai negražūs aktoriai mums tampa gražūs, ir yra sėkmingi. Oj turiu eiti..

[r]Taip, ištirųjų man yra teke sutikti ne visai išvaizdžių žmonių, kurie pakerėjo mano širdį ir labai stipriai pakeitė pirmąjį įspūdį - bet šiuo atveju turi turėti galimybę pažinti žmogų. Nes vien vertinimas pagal išvaizdą - mokiausi KTU, ten mūsų grupėje buvo vos kelios paneles, pora iš jų buvo tikrai labai gražios ir savo akimis ne kartą mačiau, kaip savo koketavimu jos gaudavo nelyginant aukštesnius balus, nei mes, vyrai...- ir po to susimąstau, kad kodėl aš negimiau moterimi, ir dar gražia, juk jei ne siūlas tarp ausų, tai galėtum kalnus nuversti, bet žinoma, tai tik stereotipas - viskas stereotipais grista... nes mus neginčijamai keičia tai, kas yra plink mus, o ne tai, kas buvo prieš daugeli šimtmečių, tad ir supratimas toks - o grožis, išvaizda yra ypač subtilus dalykas.... ypač...

o vat kur mokausi aš, turėjom tokį dėstytoją vieną, kad žinai vis tra lia lia tra lia lia, o ne apie esmę kalba, ir taip, sakyčiau vis į panas žiūri, ir kalba biški su potekstėm, tai kai kurios panos bandė tuom pasinaudoti per egzaminą, na maždaug vienas vaikinas pamatęs kaip tos panos atėjo į egzaminą apsirengusios pasakė ant viso koridoriaus, kad jum taip ne į egzaminą - o tiesiai į diskoną kokį. Nu žodžiu, trumpas sijonukas, iškirptė, makiažas, šypsenėlė, ir tokiu būdu atseit dėstytojas mažiau klausinės ir gerą pažymį parašys (nes dėstytojas toks keistas). Ir ką manai? Lengviau buvo tom, kurios atėjo apsirengusios normaliai, adekvačiai situacijai :) O dar kadangi aps mus kolektyvas labiau moiteriška, tai galiu pasakyti, kad sekasi pas mus vyrams lengviau. Na, į juos kažkaip žiūri nuolaidžiau, na ką tu vienas berniukas grupėje, nu tiek to, išlaikei. Ir tikrai keista, kai berniukui užtenka pasakyti sakinį, už kurį pasakius mergina negautį elementarios įskaitos.

taigi taigi gyvenam vartotoškoje sistemoje, viskas kas lengvai vartojama yra daugeliui priimtina. Gražus atletiškas kūnas, charizma, gražūs rūbai bla bla bla viskas pakankamai lengvai vartojama, todėl daugeliui priimtina. Vienoje knygoje dar jaunas būdamas banalia frazę - plaukai puošia žmogų. Vadinasi plaukai tarnauja žmogui, vadinasi ir grožis turi tarnauti žmogui, deje dažnai tuom yra stipriai spekuliuojama, perdėtas pasitikėjimas savimi, nesiskaitymas su aplinkiniais (tam tikrais atvejais), ar šiaip banalus pasipūtimas. Bet žinoma jei visos geros savybės tinkamai ir protingai išnaudojamos, jos smarkiai prisideda prie tavo tisklų. Visiems patinka tai kas gražu tik ne per daug gražu.... psichologija :))))