Pagrindinis » 2008 » Lapkritis » 25 » Įvaizdis ar troškulys?
18:32
Įvaizdis ar troškulys?

Įsimintina man buvo televizijos reklama, kurioje vaizduojami du vyriškos lyties atstovai, važiuojantys traukiniu, su skirtingais Lietuvos krepšinio klubų atributikos šalikais - vienas su Kauno BC "Žalgiris", o kitas su Vilniaus BC "Lietuvos rytas". Vyras, apsijuosęs Kauno krepšinio klubo atributika išmargintu šaliku išlipo Vilniaus geležinkelio stotyje ir papuolė tiesiai į "Lietuvos ryto" gerbėjų gretas, kurie buvo pasiruošę nelaimėlį sumalti į miltus dėl neva stiprios Lietuvos krepšinio klubų konkurencijos. Gale reklamos pasirodė tokia frazė: "Įvaizdis dar ne viskas, troškulys yra viskas!". Tiesa pasakius, jei į reklamą pažiūrėtume iš šiek tiek kitos pusės nei autoriai bandė parodyti, tai ta skambi frazė televizijos reklamos pabaigoje turėtų sukelti ne tik šypseną, bet ir šiokią tokią nuostabą - juk troškulys prilyginamas galimybei būti sumuštam priešiškai nusiteikusių, kito miesto krepšinio komandos, sirgalių. Ir tada nejučia kyla klausimas - kodėl tas nelaimėlis užsitraukė tokią oponentų nemalonę? - ogi vien dėl to, jog kaklą buvo apsijuosęs netinkamu šaliku. Kitaip tariant, jo apranga arba dar kitaip, įvaizdis sukėlė prieštaringus jausmus kitiems žmonėms. Tad ar troškulys yra viskas, ar vis dėl to įvaizdis yra viskas? O vis dėl to, kas yra įvaizdis? Radau štai tokį asmens įvaizdžio apibrėžimą: "Akcentuojantys asmens įvaizdžio svarbą autoriai didelį dėmesį teikia aprangai, kalbai, gestų, etiketo klausimams, aprašo aprangos detalių derinimo taisykles, akcentuoja būtinybę lavinti rašytinio ir žodinio bendravimo įgūdžius."


Įvaizdžio, kaip pirminio įspūdžio, reikšmė yra labai svarbi. Juk ne be reikalo yra toks priežodis: "Sutinkam pagal rūbą, palydim pagal protą!". Žinoma, kai matome žmones tik labai trumpą laiką, to žmogaus įvaizdį formuoja jo apranga, eisena ir tuo viskas apsiriboja. O tai - labai svarbi ir daug ką pasakanti informacija apie žmogų - juk savo apranga ir išvaizda dažnai išreiškiame požiūrį ne tik į save, bet ir aplinkinį pasaulį.

Galbūt daugeliui iš mūsų yra nelabai svarbi aplinkinių nuomonė apie tai, kaip mes atrodome, kaip rengiamės, tačiau kartais vertėtų pažvelgti į tai iš šiek tiek kitos pusės. Kartais, eidamas prekybos centre, stebiu žmones - jų aprangos stilių, šukuosenas, veido išraiškas - ir bandau suvokti, kokia asmenybė slepiasi už kartais labai apgaulingo išorinio įvaizdžio. - tam, jog labiau suprasti ir įsigilinti į tam tikrus žmonių tipus ir suprasti kas vyksta jų vidiniame pasaulyje, galime panagrinėti konkrečius pavyzdžius.

Vilniaus senamiestyje dažnai tenka matyti paauglius, kurie dėvi juodus drabužius, naudoja ryškų makiažą, jų eisena lengva ir nepriklausoma - toks jų aprangos kodas lyg rėkte rėkia mums apie maištą prieš visuomenėje nusistovėjusius standartus - vakarų Europoje ši mada dar labiau paplitusi. Žmonės juos vadina Gotais arba Neformalais, kurie dažnai priskiriami Satanistams - keista, niūri, tamsių spalvų apranga, auskarai pačiose įmantriausiose ne tik veido, bet ir viso kūno vietose, simbolizuoja nepriklausomybę, galbūt šiek tiek perdėtą individualumą... ir visa tai perduodama per įvaizdį - visiems tampa aišku, kas tai per žmonės, kokios jų pažiūros ir kodėl jie taip rengiasi - jie nori būti laisvi ir išsiskirti iš pilkos žmonių masės bei išreikšti save. - atrodo, jog viskas labai nekalta, tačiau - toks jų gyvenimas, tokios maištaujančios asmenybės, tokius jie save rodo aplinkai, tad tokius juos mes ir matome.

Būnant Akropolyje, dažnai tenka matyti paneles, kurios išsiskiria savo apranga. Paprastai jos vadinamos "fyfomis" - ypač aptempti rūbai (dažnai jų kiekis nėra labai didelis), aukštakulniai bateliai, nepriekaištinga figūra ir stulbinantis makiažas, šviesūs plaukai... mums sako, jog prieš mus aukšto lygio prekė, kurią gali nupirkti tik tam tikro sluoksnio vyrai - būtent dėl jų jos taip ir rengiasi, dėl jų ir stengiasi. Vėl gi, - jų toks įvaizdis, - jos atkreipia į save beveik visų žmonių dėmesį - kai kurie piktinasi, kai kurie žavisi, tačiau abejingų joms nelieka, nes be savo aukštos kainos, jos kartu simbolizuoja ir seniausios pasaulyje profesijos atstoves. - Prieštaringos mintys, tačiau tikėtis, jog tokia mergina yra labai protinga ir jog su ja pavyks užmegzti intelektualų pokalbį yra labai menka, nebent, ji iš tiesų būtų ta būtybė, kurią galima išsinuomoti kelioms valandoms ne vien filosofinių, tačiau ir lovos paslapčių pasidalinimui. Kaip matome, vėl gi jų apranga, įvaizdis kalba pats už save.

O dabar pažvelkime į tipinę lietuvio aprangą: pilkas, juodas, nuobodus rūbas, - susuktas veidas, viskuo nepatenkinta grimasa, dažnai ir nedraugiškas tonas, kuria visai kitokį įvaizdį - ir tai yra aplink mus, tiesiog pradėkime stebėti žmones ir nejučia vertinti juos. Ir nejučia paklauskime savęs - ar aš noriu tokiu būti? - o gal tokiu ir esu?

Vis dėl to, aprangos, kaip įvaizdžio akcentas, yra tiek svarbus, kiek mes esame svarbūs patys sau, ir kaip norime parodyti savo statusą visuomenėje, galų gale nejučia tai parodo ir mūsų piniginės storį. Žinoma, mūsų įvaizdis apsprendžia ir tai, kuriam visuomenės sluoksniui mes priklausome, kokį darbą dirbame, kiek mes rūpinamės savimi ir savo išvaizda. Iš tikrųjų, aprangos kodą diktuoja ir aplinka, kurioje mes esame. Darbo metu vilkime oficialią aprangą, kuriai būdinga: vyrams – tamsus kostiumas, balti marškiniai, ne per ryškus elegantiškas kaklaraištis. Moterims – griežtas kostiumėlis (spalva: “akmens anglies”, tamsiai mėlyna, alyvinė, tamsiai vyšninė, raudonmedžio). Pastelinių spalvų palaidinė. Neoficialiai aprangai būdinga: Vyrams – rudas, pilkai žalias ar mėlynai pilkas kostiumas, pastelinės spalvos marškiniai, ne griežtas kaklaraištis. Moterims – šviesus kostiumėlis (šviesiai mėlynas, šviesiai pilkas, šviesiai rudas, dramblio kaulo). Taisyklė – “kuo šviesesnė spalva – tuo geresnė kokybė”.

Žinoma, be išvaizdos, yra ir kitų faktorių, kurie formuoja mūsų įvaizdį, tai:
• Verbalinė, paraverbalinė komunikacija;
• Kinetika (judesių kalba);
• Veikla;
• Aplinka.

Ir visa tai formuoja įvaizdį, kuris formuojasi ne vien tik žvilgsniu pažinus žmogų, bet ir artimiau su juo pabendravus. Tad žinodami tokius faktus, jau galime sąmoningai formuoti požiūrį apie save ir skirti tam pakankamai dėmesio, nes nuo jo daug kas priklauso ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir kopiant karjeros laiptais.

Tad įvaizdis yra labai svarbus, ir lyginti jį su troškuliu ne visada tikslinga, juolab, kai kalbama visiškai apie kitokias dimensijas. Svarbu surasti save ir skirti pakankamai dėmesio ne tik savo aprangai, bet ir komunikacijai su kitais žmonėmis, juolab, kad žmonės apie mus galvoja taip pat, kaip ir mes galvojame patys apie save. Ir kiekvienas žodis, judesys, gestas gali atverti arba užverti kelius į kitų žmonių širdis.

2008 11 25
Kategorija: Darbas su savimi | Peržiūrų: 694 | Sukūrė : markis | Įvertinimas: 3.0/1
Viso komentarų: 9
2008-Gruodis-25
1. Andželika [Įvesti]
Įvaizdis, be abejo, gal ir daug - juk sakoma, kad sutinka pagal rūbą, o palydi pagal protą. Tačiau vien žodis įvaizdis, ne visada atspindi mūsų vidų. Juk per rūbą galima sudaryti vienokį ar kitokį įvaizdį (tarkim, nusistovėjusieji standartai - tokia fyfa, o tokia- neformalė, o tokia - proto bokštas) su jais galima labai gražiai sužaisti, kokia tu nori būti šiandien? Kokią nori kad tave matytų kitas? Neretai tam tikro įvaizdžio reikalauja ir darbo sfera, oficiali sfera. Žinoma, visai kitas variantas yra kai per rūbus bandome išreikšti savo asmeninę individualybės išraišką. Jei riangiamės kaip "fyfa", žinome, ką savo potekste reiškia tokie rūbai, nes jie jau seniai gilii nudažyti etiketėmis ir štamapais, standartiškai tpsknt. Manau, kad rūbas turi išreikšti žmogų. Greičiausiai ir išreiškia daueliu atvejų, bet ne tuo, kai iųeini į gatvę ir neskiri ar šitą vaikiną matei prieš 2 min, ar čia kitas, ar ta pati tai mergina ar jau kita? Patikėk, man taip buvo. Nes tiesiog aklai sekama mada. O mada, mano galva yra niveliacija, nes ji supriešina individualų stilių ir minią, kuri visai vienoda - tokiu atveju apie saviraišką negali būti nė kalbos.
Kita vertus rūbai labai mus gali klaidinti. Pavyzdys: mokykloje buvo tokia mergina, šiaip mokėsi ji labai blogai, ką kalbėti bogai, jei žmogus gyvendamas Vilniuje net vyresnėse klasėse nežinojo, kas yra Lietuvos sostinė. Mano protui tai nepasiekiama. Bet ką manai, sutinku ją gatvėje štai kartą - su žaviu kostiumėliu, kaip reikalauja tarkim ofisas, sijonukas iki kelių, švarkelis, o rankoje ji turėjo dokumentų dėklą, papkę, tarkim :) Na, jei aš jos nepažinočiau ir nežinočiau kiek ji turi proto, tai pagalvočiau, kad prieš mane labai protinga panelė :D Tai taip gali kalidinti rūbas :)
Ketvirtadienis, 2008, Lapkričio 27 11.23

2008-Gruodis-25
2. Marius (markis) [Įvesti]
Gerai, įvaizdis dar nėra viskas, tačiau, drįsčiau oponuoti - pažvelkime, kaip apranga ir įvaizdis traktuojamas verslo pasaulyje. Į atmintį įstrigo tokio verslininko komentaras apie įvykusį sandėrį: "Jei būčiau apsirengęs pigesnį kostiumą, sandorio vertė, tikriausiai būtų sumažėjusi keliais milijonais."- tad va ir įvaizdis, o dabar pažiūrėkime, ką ta panelė, kuri buvo apsirengusi oficialiai iš tikrųjų veikia? - tikriausiai ji dirba administratore, kuriai visai nebūtina turėti labai daug galvoje, - juk kiekvienas turime rasti savo nišą, kurioje galime realizuoti save, tad ji tikriausiai rado, reikia tik sveikinti ją. Ir ta jos apranga tikrai nesako, kad ji labai protinga ar labai kvaila - tai tik įvaizdis - pirminis įspūdis apie žmogų ir nieko daugiau. Be to, gal ji priskiriama tai kategorijai merginų, kurios rūpinasi daugiau savo išore, nei intelektualiniais dalykais ...
Pirmadienis, 2008, Gruodžio 1 11.08

2008-Gruodis-25
3. Andželika [Įvesti]
Tai taip, jei kalbame apie įvaizdį, kaip įvaizdį, o ne saviraišką:)
Tavo minimas verslo pasauli yra ta oficiali sritis, kuri yra kodifikuota, ir joje taip priimta. Tarkim, jei eini darbinti į kažkokį darbą tokį, kuris reikalauja standarto, turi ateiti su kostiumu ar kostiumėliu (ne maudymosi :D). Tad įvaizdis gali būti klaidinga informacija apie mus. Kitas dalykas yra stilius, kuris yra itin individualus, ir kuris išreiškia mus. Net jei tai kažkas labai oficialaus, bus kokia nors detalė, kuri pabrėžia jūsų paties esmę., požiūri, kažką mėgstamo. Dėl to minimo brangesnio kostiumo, tai čia strategija. mane kitas mato taip, kaip save pateikiu. Jei vaikians save pateikia kaip tokį, kuris turi brangų kostiumą, brangų laikrodį, brangią mašiną - jis tarsi tais daiktai bando pasakyti, kas aš. Ir tu turi jį taip traktuoti, kuo jis nori būti, su kuo save tapatina. Bet jei taip daroma, tai man atrodo, išskirtinai dėl visuomenės suvokimo, jis pataikauja visuomenės standartams ir dažnai tokiu vaikinu susidomės tokia mergina, kurias jis tarsi niekina, bet pats masina savo daiktais.

O dėl tos merginos, sakai labiau kuri rūpinasi išvaizda, nei intelektu.. Oficialaus kostiumėlio užsidėjimas nėra rūpinimasis savo išvaizda.
Antradienis, 2008, Gruodžio 2 12.27


2008-Gruodis-25
4. Marius (markis) [Įvesti]
Aš juk nemačiau kaip ta mergina atrodo ir kuo ji rūpinasi, jei praeitų ji gatve ir abu nužvelgtumėme ją, tai tada galėčiau komentuoti, o dabar... tik iš tavo aprašymo galėjau pasakyti savo nuomonę. - žmonės nesirenka prabangių dalykų dėl to, kad juos taip visuomenė suvoktų - negi tu perki geresnį pieną parduotuvėje dėl to,kad pasirodyti prieš visuomenę? - Ne- jei gali sau tai leisti, tai ir perki, jei vaikinas gali sau leisti gerai rengtis ir važinėti gera mašina, tai valio :). Tai nėra vien pigus įvaizdis, dar nereiškia, jog to žmogaus galvoje vėjai, toli gražu - stereotipais negalime vadovautis, - bent jau kalbant apie vyrus, nes vyrai kitaip pabrėžia save, ir jie dažniausiai yra pirkėjai, o moterys besistengiančios save išreikšti per rūbą, - dažniau yra kaip prekės, žinoma, jei jos jau neturi turtingo vyro.... smile
Antradienis, 2008, Gruodžio 2 15.19

2008-Gruodis-25
5. Andželika [Įvesti]
Nebūtinai, ir nesutinku:)

Kalbu ne apie vyrus ar moteris atskirai. Bet yra žmonių, kurie būtent tai ir daro, kad kas ko nepagalvotų, perka ir pieną iš paskutinių centų, bet alia prestižiškesnį, taip ir su daiktais.

O moterys, kurios išreiškia save per rūbą, nėra tos prekės, kurias tu galėtum pirkti. Čia tik tavo požiūris, gal tai tavo bėda, kad suvoki taip moterį (nebūtinai tai taikau tau, kaip asmeniui). Turiu galvoje, kad tai mūsų visų bėda.
Antradienis, 2008, Gruodžio 2 15.30


2008-Gruodis-25
6. Marius (markis) [Įvesti]
Čia nėra nei mano, nei kažkieno bėda - kaip jau minėjau ankstesniuose savo straipsniuose - žmonės galima vertini ir pagal jų kainą rinkoje, o apranga, įvaizdis tą kainą ir išreiškia. Tad kodėl žmogus turi save vertinti kitaip, nei jis pats jaučiasi to vertas? - tai kaip vertina save, taip ir rodo aplinkai. Taip buvo nuo seniausių laikų ir šiandien taip yra. Ne tai, kad moteris prekė - tik dailioji lyti tai kur kas atviriau ir arogantiškiau išreiškia nei vyrai.
Antradienis, 2008, Gruodžio 2 15.45

2008-Gruodis-25
7. Andželika [Įvesti]
na kad tu rašei aš nesutikau ten:)Save galima ir pervertinti, ir nuvertinti. Apie rūbų išraišką aš kalbėjau ne pinigine prasme. Žmogus per rūbą išreiškia ir savo pasaulėjautą:)

kaip ir žodžiais:)
Antradienis, 2008, Gruodžio 2 15.53


2009-Sausis-20
8. marius [Įvesti]
Malacius kad idejei Zalgirio logo

2009-Sausis-20
9. marius [Įvesti]
VISI KAUNO ZALGIRIO FANAI !!!!!!!!!!!!!!!!

Only registered users can add comments.
[ Registration | Login ]