10:54 Kas yra tikra? | |
 Iš tiesų, žmonės dažniausiai linkę į kraštutinumus, nuo vieno liepto galo link kito, galima drąsiai teigti, kad gyventi visada vienodai, kaip ir eiti visada lygiu gyvenimo keliu yra beveik neįmanoma. Beprotiškas gyvenimo ritmas, nuolatinis skubėjimas, paprastų, kasdieninių smulkmenų nepastebėjimas ir jų nevertinimas įsuka į beprotišką ir užburtą ratą iš kurio išrtūkti į kitokią dimensiją, nevartojant psichotropinių medžiagų, beveik neįmanoma. Žinoma, ne aplinka mus kuria, aplinką kuriame mes patys, tad negalime skųstis tuo, ką patys kuriame, bet vis dėl to... Ar iš tiesų tas beprotiškas laiko vaikymasis mums suteikia tiek daug laimės? Esame taip įsprausti į gyvenimo rėmus, kad vos tik pasijudinsi, vos tik pradėsi gyventi ar galvoti kitaip, iš karto neatitiksi šiuolaikinio gyvenimo kanonų. Galima kalbėti apie laisvę, apie menamas vertybes ir „tikrąjį" gyvenimą, tačiau ar nuo to balta taps juoda, o juoda taps balta? Tikras pojūtis, tikras laisvės jausmas, ko gero, atsiranda tada, kai materialūs ir emociniai poreikiai atsiduria labai toli nuo samonės. O kas yra tikrieji, taip vadinami „švarūs" jausmai? Nežinau, neturiu atsakymo – tai taip abstraktu, nors intuityviai apie tikruosius jausmus esame įpratę kalbėti turint mintyse tik gerąją jausmų praktiką, juk būtent teigiamus jausmus salyginai yra kur kas sunkiau pajusti, nei neigiamus. Aplink tiek daug pykčio ir kovos kvapo, kad teigiamiems pujučiams kartais tiesiog nėra kur pasireikšti. Ar esate kada matę laimingą kareivį mūšio lauke? Mūsų kūnai, kuriuose esame įkalinti, reikalauja tiek daug, kad jei nepaisysime jo poreikių, tiesiog negalėsime egzistuoti. Kūnas reikalauja maisto, vandens – tai patys primityviausi poreikiai, tačiau tas pats kūnas retai apsiriboja vien egzistenciniais poreikiais, šiuolaikiniame pasaulyje išlikimo kaina jau nepriklauso nuo to, ar turėsi ką valgyti, ar ne, bent jau civilizuotame pasaulyje. Šiandieninis gyvenimo tempas verste verčia kapoti galvas aplinkiniams, nes lygiai taip pat aplinkiniai siekia nukirsti tavąją. Apie kokias moralines vertybes tokiu atveju gali eiti kalba? Gyvenama tame pačiame laukinių Samurajų pasaulyje, kur garbė svarbiau už viską, tik ašmenis keičia liežuvis, o charakiri atstoja nuolaidumas ir pasyvumas. | |
|
| |
| Viso komentarų: 0 | |