10:57 Man nesvarbu, ką apie mane galvoja kiti! | |
 Kontroversiškas teiginys, kad „man nebesvarbu, ką apie mane galvoja kiti žmonės“ dažnai sukelia tam tikrų minčių ir net gi prieštaravimų žmogaus prigimčiai būti visuomenės dalimi, gyventi bendroje aplinkoje ir priklausyti bendruomenei. Paprastai žmonės, kurie deklaruoja, kad jų gyvenimas yra skirtas tik jiems patiems ir aplinka neturi įtakos jų gyvensenai, dažnai net nenori pripažinti, kad tai, kuo jie yra šiandieną yra būtent aplinkinių įtakos padarinys. Kada žmogus pradeda kalbėti apie tai, kad jam neberūpi ką apie jį galvoja draugai, artimieji? – ko gero, pagrindinė priežastis yra ta, kad tie draugai, pažįstami pradeda nesuprasti ir nepalaikyti konkrečios asmenybės veiksmų ar elgesio, kuris prieštarauja bendroms moralinėms ar kitoms, galbūt ir išankstinėms nuostatoms. Žmogus tarsi atsiriboja nuo išorinio pasaulio nematoma siena gyvendamas pagal skirtingą, nei jį kritikuojančių žmonių pasaulio suvokimą. Man teko susidurti su ne vienu atveju, kuris pasireiškė atsiribojimu nuo aplinkos ir labai aiškiu pareiškimu, kad „man nėra svarbi aplinkinių žmonių nuomonė, nes aš esu stiprus žmogus“. Kitaip šią frazę būtų galima perfrazuoti taip: „jei manęs nesuprantate, tai reiškia, kad aš esu stiprus“. Žinoma, kiekvienas turime labai aiškų supratimą apie teisingą gyvenimą ir kartais kitokie, gal kiek sujaukti ar anaiptol labai ramūs pasauliai mums atrodo kaip dar viena iškrypusi visuma, kurios tikrai neskubame priimti ar suprasti. Iš principo, esame linkę matyti tai, kas yra aplink mus. Netgi mus supantys žmonės yra panašūs į mus, su panašia pasaulėžiūra, principinėmis nuostatomis. Ir kaip mes reaguotumėme, jei artimas žmogus pvz. mūsų geriausias draugas priklausytų kokiai nors sektai? Ko gero, jei jau esame geri draugai ir mums to žmogaus gyvenimas yra svarbus, stengsimės jį ištraukti iš mūsų supratimu „baisaus liūno, kuriame jis yra įklimpęs.“ – kalbėsime su juo ir geruoju, ir piktuoju, jį „protinsime“ ir barsime, ir tas mūsų geras draugas vieną dieną ištars tokią frazę: „man nebesvarbu ką apie mane galvoji.“ Iš tiesų, vertinant artimą ryšį tarp skirtingų požiūrių žmonių, reikia suprasti, kas juos sieja: bendri interesai, bendras hobis, bendri užsiėmimai sporto ar šokių salėje, visada svarbu priimti žmogų tokiu, koks jis yra. Ir iš tiesų, mūsų, kaip ir kiekvieno save gerbiančio žmogaus pareiga yra pasakyti draugui atvirai ir nuoširdžiai ką mes galvojame apie tam tikrą jo elgesį ar veiksmus. Žinoma, jei tos pastabos neperžengia pagarbos žmogui ir asmenybei ribos, ir nevirsta virtine piktų žodžių ar pretekstu šmeižti. Riba tarp pagarbos ir sveikos kritikos yra labai trapi, juk kritiką priimti gali tikrai ne visi, nors kartais kritikuojamas žmogus ir suvokia, kad girdi tiesą, tačiau ne visada jam ją norisi girdėti. | |
|
| |
| Viso komentarų: 0 | |