aš pastebėjau, kad labai madingas dbr yra šūkis, gyvenu tik kartą, todėl kodėl turėčiau žiūrėti kitų, juk galiu pats (pati) mėgautis viskuo, kas tik pakliūna mano kelyje. Na, čia nekalbu apie stomatologą, be abejonės :) Nebent kaip asmenį. Iš tiesų kelyje tai ir pasitaiko daug visko, ir viskuo tuo "besimėgaujantys" ragauja viską, kas pakliūva ant to kelio, negalvodami, ar to reik ir ar tai mėgstu, nes tiesiog pasimaišė. Ir tada tai vadinama neretai gyvenimo malonumu ir visko iš jo ėmimu. Bet man atrodo, kad tai apsigavimas, nes tai panašu labai panašu į šūkį - vartok kiek lenda. Kai taip įpranti vartoti, negalvodamas, tai be abejo visada save pateisinsi, ar ten buvo draugės vaikinas, ar gal vedęs vyras - tai jau nebesvarbu, juk gyvenam tik kartą, reikia mėgautis :) Nestabdyk:) Jo gal ir sunku likti vienatvėje ir nusiplėti kaukę ir pasakyti ar man to TIKRAI reikia.. ir na jo pagalvoti apie kitus (nemadingas variantas). Visada sau rasime pateisinimų... ko gero. Kad sugebėtum save teisti turi nebijoti likti su savimi, o juk teisinamės ne tik prieš kitus, bet ir prieš save, t.y. bėgame visų pirma tik nuo savęs, praslystam paviršiumi, ir gerai - niekas prieš šerius nepaglostė, gražu ir spalvinga. Ir alkoholis, irgi bėgimas.
klysto žmogiška? Aš manau, kad taip. Tik klausimas kaip lengvai patys pasiteisiname savo klaidas.. Jei labai lengvai tai klaida bevertė. Taip manau

Visiškai su tavimi sutinku, Andželika, iš tiesų, situacija yra kiek perlenkta su vartojiškumo tempu, nes pats vartojimas, jau kaip liga,- tai ir ekonomikoje ir asmeniniame gyvenime, juk dabar atėjusi mada “imti iš gyvenimo viską, ką gali” arba dar vienas lozungas “gailėkis to, ko nepadarei, bet ne tai ką padarei” – o kur atsakomybė už savo veiksmus? – kaą reiškia ko nepadarei? – perfrazuojant būtų galima pasakyti taip: “nesigailėk dėl padarytų klaidų, o jei ir ateis galimybė jas pakartoti, tai būtinai pakartok, nes gyveni tik vieną kartą, nes jei to nepadsarysi, tai gailėsiesi visą likusį gyvenimą”. Tai kaip, skamba jau ne visai gerai?