Klysti - žmogiška? - 16 June 2009 - Marius Manasovas
Pagrindinis » 2009 » Birželis » 16 » Klysti - žmogiška?
06:37
Klysti - žmogiška?

Kas yra klaidos, kokios jos ir kodėl žmonės taip dažnai kalba apie tai, kad suklysti galima, nes tai - žmogiška? - Įdomus atvejis. O ar iš tiesų esame tokie nekontroliuojami ir priklausomi tik nuo situacijos, kaip kad deklaruojame?

Teisinimasis

Suklydau. Permiegojau su savo kolege, - buvau išgėręs, ir negalėjau savęs kontroliuoti... iki gyvo kaulo įgrisęs scenarijus? O pažiūrėkime, kas slypi už šių žodžių? Žmogus, kuris sąmoningai elgiasi būdamas ne visai blaiviam stovyje, save teisina vien dėl to, kad jis tai padarė būdamas neblaivus. O ar mes neieškome pasiteisinimų kiekvienoje gyvenimo situacijoje? - Viskas kartojasi: neturiu merginos/vaikino, nes dar nesutikau sau artimos sielos, negaliu užbaigti mokslų, nes neturiu tam laiko, nedovanoju savo merginai, žmonai gėlių, nes pamirštu tai padaryti, nenueinu pas odontologą, nes... aha... stop! - Kaip lengva gyventi, kai gali save pateisinti. O pabandykime teisti save, ne teisinti? Kokį rezultatą pasieksime? Galbūt suprasime, kad ne "kažkas", o JŪS pats vairuojate savo gyvenimo vairą, o ne alkoholis, ne aplinkybės.

Gyvenimo būdas

Kuo viskas užsibaigia? Tikriausiai tuo, kad vieną dieną atsikeli ir supranti, kad moraline prasme, esi tikras šunsnukis. Kodėl? - Todėl kad apkalbėjai savo geriausią draugą, todėl, kad permiegojai s
u draugo mergina, todėl, kad... bet tai kartojasi, metai iš metų, atrodo, kad gyveni vien tam, kad kažkam kištum koją, kad liptum per kitų galvas ir siektum savo tikslų, vien tam, kad pasijustum geriau, laimėtoju. Nesusimąstai apie tai, kad galbūt griauni kažkieno gyvenimą ir kažkas tave keikia - kitaip gyventi nemoki, nes tai tavo kelias. Galbūt giliai širdyje tokie žmonės ir suvokia, kad klysta... bet...

Išsiblaškymas

Kodėl vieni žmonės darbe klysta dažniau, o kiti rečiau? - Daugelis neatsimena vardų, faktų, gyvenimas bėgte bėga, o pagrindiniai dalykai taip ir lieka kažkur "už borto", nes nesugebama jų įsisavinti, Visada galvojau, kodėl kai kuriems  žmonėms trūksta disciplinos, kodėl vieni labiau išsiblaškę, o kiti ne? - Vieni labiau klysta, o kiti mažiau? - Šiuo atveju, ko gero, daugelis faktorių priklauso nuo temperamento ir polinkio skubėti - koncentracija ties vienu darbu, yra beveik neįmanoma, dėl to nukenčia
atliekamos užduoties kokybė ir didėja klaidos tikimybė. Žmogiška? - ar vis dėl to, tai galima kontroliuoti?

Žmogiškas faktorius - bene vienintelis skirtumas nuo tiksliai dirbančios mašinos. Deja, kaina, kurią sumokame už žmogiškas klaidas yra tokia didelė, kad aukojami ne tik asmeniniai gyvenimai, bet ir gyvybės - to išvengti yra neįmanoma. Belieka susitaikyti su tuo ir gyventi rizikuojant - tačiau tai, kas priklauso tik nuo mūsų pačių.. jei aiškiai suvoksime ir nubrėšime ribas, kas yra gerai, o kas ne, pasidarys šiek tiek lengviau.

Nors sakoma, kad viskas yra gerai, jei žmogus jaučiasi laimingas. Bet ar tikrai?


Kategorija: Darbas su savimi | Peržiūrų: 1379 | Sukūrė : markis | Įvertinimas: 0.0/0
Viso komentarų: 2
2009-Liepa-01 Spam
1. Andželika
aš pastebėjau, kad labai madingas dbr yra šūkis, gyvenu tik kartą, todėl kodėl turėčiau žiūrėti kitų, juk galiu pats (pati) mėgautis viskuo, kas tik pakliūna mano kelyje. Na, čia nekalbu apie stomatologą, be abejonės :) Nebent kaip asmenį. Iš tiesų kelyje tai ir pasitaiko daug visko, ir viskuo tuo "besimėgaujantys" ragauja viską, kas pakliūva ant to kelio, negalvodami, ar to reik ir ar tai mėgstu, nes tiesiog pasimaišė. Ir tada tai vadinama neretai gyvenimo malonumu ir visko iš jo ėmimu. Bet man atrodo, kad tai apsigavimas, nes tai panašu labai panašu į šūkį - vartok kiek lenda. Kai taip įpranti vartoti, negalvodamas, tai be abejo visada save pateisinsi, ar ten buvo draugės vaikinas, ar gal vedęs vyras - tai jau nebesvarbu, juk gyvenam tik kartą, reikia mėgautis :) Nestabdyk:) Jo gal ir sunku likti vienatvėje ir nusiplėti kaukę ir pasakyti ar man to TIKRAI reikia.. ir na jo pagalvoti apie kitus (nemadingas variantas). Visada sau rasime pateisinimų... ko gero. Kad sugebėtum save teisti turi nebijoti likti su savimi, o juk teisinamės ne tik prieš kitus, bet ir prieš save, t.y. bėgame visų pirma tik nuo savęs, praslystam paviršiumi, ir gerai - niekas prieš šerius nepaglostė, gražu ir spalvinga. Ir alkoholis, irgi bėgimas.
klysto žmogiška? Aš manau, kad taip. Tik klausimas kaip lengvai patys pasiteisiname savo klaidas.. Jei labai lengvai tai klaida bevertė. Taip manau

2009-Liepa-02 Spam
2. Marius (markis)
Visiškai su tavimi sutinku, Andželika, iš tiesų, situacija yra kiek perlenkta su vartojiškumo tempu, nes pats vartojimas, jau kaip liga,- tai ir ekonomikoje ir asmeniniame gyvenime, juk dabar atėjusi mada “imti iš gyvenimo viską, ką gali” arba dar vienas lozungas “gailėkis to, ko nepadarei, bet ne tai ką padarei” – o kur atsakomybė už savo veiksmus? – kaą reiškia ko nepadarei? – perfrazuojant būtų galima pasakyti taip: “nesigailėk dėl padarytų klaidų, o jei ir ateis galimybė jas pakartoti, tai būtinai pakartok, nes gyveni tik vieną kartą, nes jei to nepadsarysi, tai gailėsiesi visą likusį gyvenimą”. Tai kaip, skamba jau ne visai gerai?

Only registered users can add comments.
[ Registration | Login ]