Pastaruoju metu, aplink vyksta begalės diskusijų apie jausmus, vyrą, moterį. Kam jie ir kodėl sutverti. Kas ką myli, kodėl myli ir už ką. Onutė myli Petriuką, o Petriukas nemyli Onutės. Nors iš tikrųjų, viskas taip elementaru, jog atrodo, kad bereikia tik sutikti savo antąją puselę, kad galėtum užpildyti viduje esančią tuštumą, tačiau šiuo atveju labai tiktų vienas iš posakių: "Kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių". Ar iš tiesų tie medžiai tokie painūs ir surasti tą vienintelį žmogų yra taip sunku? Kas daro įtakos tam, jog šią akimirką vis dar esame vieni, o gal kažką mylime, o gal kažkas myli mus, bet... Iš tikrųjų, norime save dovanoti tik tam žmogui, kuris iš tikrųjų yra to vertas, nors tai labai subjektyvu, tačiau intuityviai jaučiame vardan ko tai darome. Visai neseniai, TV ekrane stebėjau bulvarinę laidą, kurioje pagrindinės temos sukosi aplink moters krūtinę, apnuogintus užpakalius ir įžymių visuomenės veikėjų asmeninio gyvenimo užkulisius. O gal vis dėl to, reiktų pripažinti tą faktą, kad žmogui be sekso daugiau nieko nebereikia? Įdomi mintis, apie ją anksčiau tiek daug nemąsčiau, kol neteko pabendrauti su vienu labai nuoširdžiu žmogumi. Visa istorija paprasta, - žmogus neieško gyvenimo pilnatvės poroje, tačiau turi vieną partnerį, lytinio gyvenimo partnerį. Tuo pačiu metu, tas žmogus žavisi kitais priešingos lyties atstovais ir juos vilioja. Įdomus fenomenas, tačiau apsidairykime aplink - ar tai tik vienas man žinomas atvejis?
Kas yra pora, kas yra jausmai? - Ko vertos moralinės vertybės ir ar jos iš vis egzistuoja? O gal tai tik akimirkos užgaida, kurią norime patenkinti ir pabėgti toli toli? - Vis dėl to, fiziologiniai poreikiai labai dažnai laimi prieš nuoširdžius jausmus, ypač tada, kai susirasti partnerį ne tik lovos, bet ir gyvenimo pilnatvei yra pakankamai sunku. Daugelis man pritars, jog kartais seksas yra tik seksas ir nieko daugiau, kad kūniški malonumai lieka tik kūniškais malonumais, o juos sujungti su dvasine pilnatve nėra labai lengva, tačiau žmonės tuokiasi, gyvena laimingą vedybinį gyvenimą ir net negalvoja apie tai, kad gali būti kažkokia kitokia alternatyva. Bet ar tikrai taip? - Tad kodėl toks didelis skyrybų procentas, ir kodėl mitas apie neištikimybę jau seniai yra pripažintas ne mitu, o net mados ar būtinumo reikalu?
Jausmai, meilė, tikėjimas... kartais atrodo, jog tai tik pasaka, kad to iš tikrųjų net nėra, o viską valdo tik gyvuliški instinktai. O gal baimė įsipareigoti, baimė galvoti vien tik apie vieną žmogų yra ta didžioji paslaptis, kodėl viskas sukasi tik aplink kūniškus malonumus?
Kartais zmones myli, tiesiog myli. be ateities iliuziju. kartais zmonem tiesiog gera buti kartu be ateities isipareigojimu. cia ne vein sexas viska lemia.
Kartais taip norisi pamiršti, kad yra tam tikros visuomenės normos, kad geriau taip, nes kitaip blogiau... jei visi laimingi ir patenkinti gyvendami kitaip, tai ar tai nereiškia, kad šeima, moralinės vertybės, tikri jausmai ir gyvenimas ne vien šia diena yra taip pat kažko vertos? - Bet jei seksas yra tik seksas ir nieko daugiau, ir jei gali egzistuoti meilužiai, meilužės, jei svetimavimas yra norma, reiškia, kad meilė tėra tik mitas, sukurtas tiems, kurie nori gyventi užsidėję rožinius akinius, o visa kita... svarbu patenkinti savo fiziologinius poreikius, kurie tokie skurdūs, kad lyg kokiam šventam kunigui (jei dar tokie egzistuoja), belieka atsidusti, ir tikėtis, kad puolusios sielos ras ramybę kitame gyvenime. Galbūt ir gera turėti tai už ką paprastai žmonės dažnai moka pinigus... galbūt, nes tai nieko nekainuoja.
KAd neturi to antro žmogaus, gali būti daug teorijų, dažnai psichologinės.
Dėl sekso. Na nežinau, vėlgi individulu, man tarkim, asmeniškai tai to žmogaus vien dėl sekso tai nereik :D Ti yra svarbu ir labai svarbu, bet tam nebūtina nei tuoktis, nei išvis būti kartu (nes vien tai - tik fiziologija), todėl sėkmingai galima turėti sekso draugą ir nieko daugiau. Bet su tokiu žmogum tu nenorėsi nei gyventi, nei turėti bendrų planų, nei bendro kelio. Aišku, kitas klausiams kiek tai veikia psichiką, jei tau to pakanka, tu turi tokį draugą, fast foodinį, tačiau tarp poros yra kur kas daugiau, nei vien seksas.. visų pirm - draugystė.
Skyrybos taip pat dėl skirtingų priežasčių vyksta, nors būna, kad pagrindas - seksualinių poreikių nesutapimas. Tačiau nei vien dvasiniais principais, nei vien seksualiniais paremta draugystė (na santuoka), tikrai netruks ilgai.
- Kiek seksualiniu partneriu šiuo metu turi, Andželika? - juk būtent tu esi ta, kuri pirma puola prieštarauti visuomenėje nusistovėjusioms normoms. Juk tai kūryba, tai gal tame tikrai nėra nieko blogo, jei seksas yra tik seksas... a?
Na, visų pirma mano seksualiniai partneriai yra tik mano (ir partnerio) reikalas:) Tai visų pirma kalbėjau ne apie save (pastebiu, kaip ir tu savo straipsniuose). Jei kalbėtume konkrečiai apie mane, tai man vyras, kurio nemyliu yra net nemielas ir tikri jo negalėčiau net įsivaizduoti šalia, o juo labiau būti jam artima, nes nei jis manęs jaudina, nei išvis man yra kažkas, išskyrus pažįstamą ar draugą. Bet šiaip tikrai nieko bloga, jei seksas yra tik seksas, jei žmogus taip gali ir jam to užtenka gyvenime. Kiekvienas gali rinktis, kaip jam geriau yra
Kiekvienas renkasi savo kelią ir nesvarbu koks jis, kiekvienas suvokiame savo pasaulį savaip. Ir tai pagrindinis dalykas, - o visa kita, tai tik improvizacijos, ir tol kol busime savo įsitikinimu vergai ir nežiūrėsime į viską liberaliu žvilgsniu, tol kiekvienas kiek kitoks pasaulis atrodys lyg iškreiptas veidrodis.
Kodėl? - o kodėl turėtų būti svarbu kas su kuo miega, kaip miega, kas ką myli, kas ne? - kodėl visada reikia žiūrėti per tvora, - juk kiekvienas vadovaujamės performansu, kad jaustumėme hapiningą. P.S. Andželika, nors esi būsima lietuvių kalbos mokytoja, bet lietuvių kalba ir tu sugebi viešai subjauroti
p.s. sugebu, ir ką :) Nesiteisinsiu gi dėl klaviatūros ir panašių dalykų.. :) Ir aš ne būsima mokytoja, aš teoriškai jau esu ja, o būsima aš visai ne mokytoja :)
tai kaip ten su ta POLIGAMIJA? manoma, kad vyrai labiau nei moterys linke i poligamija, bet ir kai kurioms moterims labai budinga. nieko blogo nematau tame, nors turiu laiminga seima. viska per daug liberaliai suprantu ir tikrai nekaltinu tokiu vyru, fiziologijos niekaip nepakeisi. na moterys dazniau turi psichologiniu to reiskinio priezasciu, visai nesmerkiu ju. kai neseniai girdejau per radija laida, kad gali buti net liga :) o cia jau jums ne juokai :)
Pastaruoju metu, aplink vyksta begalės diskusijų apie jausmus, vyrą, moterį. Kam jie ir kodėl sutverti. Kas ką myli, kodėl myli ir už ką. Onutė myli Petriuką, o Petriukas nemyli Onutės. Nors iš tikrųjų, viskas taip elementaru, jog atrodo, kad bereikia tik sutikti savo antąją puselę, kad galėtum užpildyti viduje esančią tuštumą, tačiau šiuo atveju labai tiktų vienas iš posakių: "Kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių". Ar iš tiesų tie medžiai tokie painūs ir surasti tą vienintelį žmogų yra taip sunku? Kas daro įtakos tam, jog šią akimirką vis dar esame vieni, o gal kažką mylime, o gal kažkas myli mus, bet...
- Kiek seksualiniu partneriu šiuo metu turi, Andželika? - juk būtent tu esi ta, kuri pirma puola prieštarauti visuomenėje nusistovėjusioms normoms. Juk tai kūryba, tai gal tame tikrai nėra nieko blogo, jei seksas yra tik seksas... a? 
