XXI a. baudžiava - 12 November 2012 - Marius Manasovas
Pagrindinis » 2012 » Lapkritis » 12 » XXI a. baudžiava
09:51
XXI a. baudžiava
Jei kalbėsime apie žmogaus laisvę, jei tiksliau apie žmogaus laisvę susijusią su darbiniais santykiais ir ją lyginsime su XVII amžiaus baudžiava, surasime nemažai skirtumų, tačiau ar tikrai? http://lt.wikipedia.org radau tokį baudžiavos apibūdinimą: Baudžiava – įteisinta feodalo galimybė naudotis valstiečio darbu, turtu ir asmeniu, tarp jų draudimas valstiečiams keisti šeimininką, keltis gyventi į miestą.  

Skamba iš tiesų ne kaip, tačiau vis dėl to, šiandienos darbdavių ir darbuotojų santykiai paremti panašia (ne tokia pat) ideologija. Vienas duoda darbą – kitas jį dirba, tradiciškai darbdavys pasiima didesnę dalį darbuotojo uždirbto pelno. Tad jei viduramžiais valstiečiai buvo priklausomi ir dirbo vardan maisto, tai šiuolaikinis žmogus tai daro vardan pinigų. Jei žmogus negauna viso to, ką užsidirba (uždirba), tai jis, tam tikra prasme yra išnaudojamas (nebijokime to žodžio). Tas pats ir su valstiečiais – dirbdami žemę valstiečiai gaudavo tik nedidelį maisto davinį, būtiną pramisti, didžioji dalis atitekdavo ponams. Ar ne tas pats dabartiniuose darbdavio ir darbuotojo santykiuose? Taip, atsirado galimybės migruoti, keisti darbdavį (poną) ar keisti gyvenamąją vietą – to baudžiavos laikais daryti nebuvo galima. Bet ar pasikeis kas nors, jei pakeisite darbdavį – juk principas išliks tas tas – privalėsite uždirbti pinigus, kurių dauguma atiteks tam pačiam darbdaviui, privalėsite kiekvieną rytą 8:00 eiti į darbą ir 17:00 iš jo grįžti ir taip 5 dienas per savaitę.Iš tiesų, viskas paprasta – sukuriamas kiekvieno darbuotojo produktas (pelnas, pinigai) yra padalinamas dirbantiesiems, tačiau nėra visiškai jokių taisyklių, kurią savo pajamų dalį darbdavys turi atiduoti darbuotojui, - šiuo atveju veikia laisvos rinkos dėsniai – darbdavys perka darbo jėgą už rinkoje vyraujančią kainą. Atrodo, viskas teisinga, - juk kiekvienas gali tapti darbdaviu ir samdyti žmones, kurie uždirbtų pinigus, kiekvienas gali tapti ponu ir turėti savus baudžiauninkus, kurie tam ponui atneštų pelną ir užtikrintų laimingą ir sotų gyvenimą. Paprasti tarnautojai, darbuotojai gyvena taip, kaip gyvena to meto valstiečiai – jie puikiai supranta, kad jei neis į darbą, jo neteks, jei neteks darbo, neturės už ką maitinti savo šeimos, neturės pinigų pirkti maistui. Ar tai nėra tokia pat priklausomybė, kaip baudžiavos laikais? Ar tikrai turime teisę rinktis?

Ta pati Vikipedija apie kapitalizmą rašo: Dalis teoretikų teigia, kad pagrindinis kapitalizmo bruožas - privati nuosavybė, tuo tarpu kiti akcentuoja laisvą (žmogiškojo, finansinio ir kitokio) kapitalo, žinių, naujovių judėjimą (globalizaciją). Taip, kiekvienas laisvas rinktis – rinktis savo darbdavį (poną), gyvenamąją vietą ir savo darbo jėgą parduoti pagal turimą kompetenciją ir vyraujančią rinkos kainą, bet esminis skirtumas yra tame, kurioje barikadų pusėje esame – jei esi darbdavys – tu išnaudosi kitus, jei esi darbuotojas – išnaudos tave. Jei esi darbuotojas, neturintis savo verslo, visai nesvarbu, kurioje pasaulio vietoje gyvensi, kuris darbdavys tave išnaudos. Laisvės sąvoka šiuo atveju sukuriama kaip iliuzija, o iš tikrųjų, daugeliu atveju, galimybės rinktis beveik nėra.


Kategorija: Penas sielai | Peržiūrų: 197 | Sukūrė : markis | Įvertinimas: 0.0/0
Viso komentarų: 0
Only registered users can add comments.
[ Registration | Login ]