16:16 Tiesos beieškant... | |
 Kaip žinoti, ar gyvename teisingai? Tik nesakykite, kad nė karto nekilo toks klausimas, juk bene kiekvieną dieną žiniasklaidoje eskaluojama apie tai, kaip vienam ar kitam žmogui pasisekė, koks jis laimingas, teisingas, nuėjo teisingu gyvenimo keliu? Ko gero dar daugiau girdime minčių, kaip mums reiktų gyventi: „Nedaryk taip, daryk anaip", „O aš manau, kad jei būtu tada...", „Ir kam tu ją (jį) palikai, juk buvote tokia graži pora, esi kvailys..." ir t.t. Kitaip sakant, kiek žmonių – tiek ir nuomonių, nuo to niekur nepabėgsi, tačiau vis dėl to... Esu girdėjęs tokią frazę: „Tiesa – kiekvienam sava", o ar galioja šis pasakymas ir gyvenime, priimat svarbius sprendimus? Juk renkantis antrąją pusę, darbą ar sprendžiant kasdienines, buitines problemas mes vadovaujamės tik mums vieniems suprantama logika, kurią patys intuityviai laikome nenuginčijama tiesa. Juk galų gale, tiesa apibrėžiama kaip klaidos ar melo priešingybė, tad reziumuojant - tai kas yra klaida ar melas, nėra tiesa. O kaip žinoti, kas yra tiesa, o kas melas? Nieko nėra subjektyvesnio už mums suvokiamą tiesą. Apskritai, pažvelkime į istoriją, į Antrąjį pasaulinį karą: Hitleris buvo įsitikinęs, kad vokiečių – arijų rasė yra išskirtinė ir vienintelė, o visos kitos tautos ir rasės antrarūšės, kurias reikėjo naikinti. Vėliau visas pasaulis pasmerkė nacizmą ir jų propaguojamą šovinizmą, tačiau tai buvo Hitlerio ir jo pasekėjų tiesa, jie galvojo ir veikė vedami savo ideologijų ir supratimo. Blogis ir gėris taip pat yra labai subjektyvūs dalykai, kurie priklauso nuo kiekvieno individo atskirai – Hitleris gynė savo interesus ir pažiūras, o patyrę represijas žydai ir kitataučiai tam intensyviai priešinosi. Žuvo daug ir žydų, ir vokiečių, ir rusų, ir lietuvių – viskas dėl to, kad kiekvienas žmogus ar kiekviena tauta savo tiesą suvokia labai skirtingai ir ją gina. Tad jei mes savo artimam žmogui, draugui ar pažįstamam patariame, pamokome ar stengiamės „atvesti į protą", gerai pagalvokime, ar ta mūsų suvokiama tiesa yra tokia pat, kaip ir to žmogaus, kuriam stengiamės padėti. Ne viskas taip paprasta – kalbėti, sakyti ką galvoji geba bene kiekvienas, išgirsti, suprasti ir padaryti teisingas išvadas – nelengva užduotis, vien dėl to, kad absoliučios tiesos, kaip ir absoliučiai teisingo sprendimo nėra, tad ir bet koks patarimas ar sprendimas susijęs su kitu žmogumi niekada nebus iki galo teisingas, nes mes būsime subjektyvūs kito žmogaus ir objektyvūs savo pažiūrų ir pasaulio suvokimo atžvilgiu. Žinoma, daug kas sakys, kad į gyvenimą reikia žvelgti kur kas paprasčiau, kad nereikia tiek gilintis kas yra tiesa, o kas ne, kas gyvenime teisinga, o kas ne. Gal ir taip, bet niekada nepamirškime žodžių, kurių autorius yra prancūzų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Andre Židas (André Gide): Tikėk tais, kurie ieško tiesos. Netikėk tais, kurie ją jau rado. | |
|
| |
| Viso komentarų: 0 | |