Žmogus, paskui kurį norisi sekti - 12 February 2013 - Marius Manasovas
Pagrindinis » 2013 » Vasaris » 12 » Žmogus, paskui kurį norisi sekti
09:52
Žmogus, paskui kurį norisi sekti

Paskutiniu metu daug minčių sukasi apie taip vadinamus lyderius. Pagal bendrą supratimą, tai žmones, kurie suburia ir motyvuoja žmones. Tiesa pasakius, žodžio lyderis aiškinimas skiriasi – vieni žodynai jį interpretuoja kaip vadovo sinonimą, kiti – kaip pirmaujančio asmens, tačiau svarbu tai, kaip šį žodį supranta plačioji visuomenė. Šiuolaikiniame pasaulyje įmonės vadovas, kaip ir pirmaujantis, geriausiai dirbantis, daugiausiai pelno generuojantis vadybininkas – nebūtinai yra lyderiai. Įmonės vadovas gali neturėti visiškai jokių lyderio bruožų, tačiau jis yra vadovas, galbūt tik dėl to, kad istoriškai tapo įmonės savininku, lygiai taip pat, kaip pats sėkmingiausias, geriausiai dirbantis asmuo įmonėje nebūtinai toje įmonėje yra lyderis,  tiesiog, jis geriausiai išmano ir dirba savo darbą. 

Jei bandysime rasti šiandienos lyderių pavyzdžių, seksis tikrai sunkiai. Kodėl? Visų pirma dėl to, kad šiuolaikiniai „lyderiai" suprantami dviprasmiškai. Žodis „lyderis" yra daugiau bendrinis, nei konkretus žmogaus ar jo asmeninių savybių apibrėžimas, lygiai taip pat, kaip ir žodis „meilė", tik tinkamoje vietoje ir tinkamai panaudotas šis žodis reiškia tai, ką jis turėtų reikšti - labai stiprų jausmą. Abu šie žodžiai visuomenėje suprantami ir naudojami daugiau kaip piaras.

Tačiau ne apie tai dėstau mintis, norisi koncetruotis į tą tikrąjį grynuolį, tikrąjį lyderį. Ar apskritai toks egzistuoja? Taip, lyderio, kaip asmenybės sąvokos apibrėžimų pilnos knygos. Idealus paveikslas dažnai piešiamas negailint paletėje spalvų. Kalbėkime pavyzdžiais, ar A. Butkevičius lyderis, o A. Kubilius, o a.a. B. Lubys? Na, pagalvotumėme, ir sakytumėme, kad ko gero, taip. Tačiau kodėl? O todėl, kad jie užima ar užėmė aukštus postus. Nejučia darysime prielaidą, kad jų asmeninės savybės jiems leido pasiekti karjeros aukštumų, taip, viskas teisingai, jei nebūtų bet... jei lyderis - tai vadovo sinonimas, tokiu atveju taip, viskas sutampa, bet jei lyderis, kaip asmenybė turi būti charizmatiška, empatiška, pasitikinti savimi... na atleiskite, kokia charizma ar empatija pulsuoja A. Kubilius? O ar charizmos ir empatijos, pasitikėjimo savimi pakanka, kad būtum lyderiu? Vienareikšmiškai atsakysime, kad ne, ir nejučia pradėsime vardinti žmogaus bruožus, kuriuos jis, tas taip vadinmas lyderis, turėtų turėti, o vėliau, kai pradėsime ieškoti pavyzdžių, gyvų pavyzdžių, mes jų tiesiog nerasime. A, prisiminėte S. Jobs? – na ką, reikia pripažinti, kad itin komplikuota, sudėtinga asmenybė, gal net kartais per daug smulkmeniška, tačiau geniali asmenybė, negali tilpti į apibrėžiamus „lyderio" kanonus, tačiau jo pasiekimai kalba už save, tiesa? Dviprasmiška.

Žmogus, paskui kurį norisi sekti, nebūtinai turi būti lyderis, bent jau toks, kokį mes įsivaizduojame. Kartais, kur kas didesnę įtaką „lyderiavimui" daro pinigai, konkurencinė aplinka (tiksliau jos nebuvimas), specialūs įgūdžiai (kaip specialisto) ar tiesiog didesnis polinkis dominuoti, o gal net ir atviras jėgos demonstravimas ar net agresija, reikia pripažinti, kad labai didelę įtaką lyderio atsiradimui daro ne vien asmeninės žmogaus savybės, bet ir tinkama aplinka.  


Kategorija: Darbas su savimi | Peržiūrų: 217 | Sukūrė : markis | Įvertinimas: 0.0/0
Viso komentarų: 0
Only registered users can add comments.
[ Registration | Login ]