Kiek stipriai esame priklausomi nuo to, ar mūsų gyvenime yra antra pusė ar ne? Ar bendraujant su žmogumi, galime pajausti ar jis yra vienišas ar ne? Vis dėl to, tai yra įmanoma...
Žinoma, labai svarbu, kiek laiko žmogus yra vienišas, koks jo amžius, koks požiūris ir kokie troškimai, visada sakau, kad „stebuklų nebūna", šiuo atveju ir pats šeimyninis statusas ir jo įtaka asmenybei turi didelę reikšmę tiek santykiams su draugais, tiek su artimaisiais.
Ilgą laiką be antros pusės esantis žmogus, privalo ne tik, kad išmokti būti vienas, bet ir apsišarvuoti tam tikrais šarvais, bei tapti nepriklausomu. Šeimą turintis žmogus jaučiasi saugus ir jis visada žino, kad turi namus ir „užuovėją", kuri visada lauks ir palaikys sunkiais mementais – tai jo antra pusė. Vienišius ar vienišė, sunkiai prie savęs prisileidžiantys kitus žmones žmonės, tačiau dažnai yra užsigrūdinusi ir stipri, žinanti ko nori asmenybė, vis dar ieškanti savo kelio arba jį atradusi vienumoje.
Mylėti, sukurti šeimą ir išlaikyti darnius santykius gali tikrai ne kiekvienas žmogus, tačiau buvimas su kitu žmogumi mus moko labai svarbių dalykų, visų pirma, tai prisitaikymo prie kito žmogaus, nuolankumo, dėmesingumo, rūpinimosi, tiksliau pasakius, tai „bendruomeniniai" žmogaus bruožai, orientuoti į kitus žmones, jų supratimą ir nuolatines pastangas.
Būti vienam ir išgyventi šiuolaikiniame pasaulyje nėra lengva, todėl tuo momentu yra stiprinamos kitos savybės, kurios kitaip dar vadinamos „jėgos" bruožais, o tai yra nepriklausomumas, ambicingumas, orientavimasis į save ir rūpinimasis tik savo poreikiais, atsiribojimas nuo žmonių bei paviršutiniškų santykių troškimas, vengiant bet kokių įsipareigojimų.
Apskritai, vienišiai yra labiau linkę į agresiją ir kitų žmonių kontroliavimą, juolab, kad santykiai su artimaisiais, šeimoje ir darbe yra glaudžiai susiję. Jei jūsų viršininkas labiau panašus į vergvaldį, nei į supratingą ir gerą žmogų, jis arba vienišas vilkas, arba jo šeimoje antra pusė yra lygiai tokioje pat situacijoje kaip ir jūs darbe – jai nelabai pasisekė. Vis dėl to, žmogus yra visuomeninė būtybė ir mes esame sutverti sukurti šeimą, užauginti vaikus ir tapti bendros ateities dalimi, tačiau visada bus tokių, kurie griaus šiuos stereotipus ir bandys savo individualumu griauti bendrąsias žmogiškas vertybes. O savo trumparegiškumu ir nenoru prisitaikyti prie supančios aplinkos norės savo gyvenimą skirti amžinai kovai su kitokiais nei jie, atsiribodami nuo pasaulio ir jam bandydami diktuoti savo sukurtas taisykles.
Na jei sakai, kad jie atsiribos nuo pasaulio, tai kaip gi jie tada diktuos? :)
Aš tai manau, kad viskas labai priklauso nuo žmonių požiūrio. Visi turi teisę būti - tiek nevieniši, tiek vieniši. Gyvenimas labai jau įvairiaspalvis, kad norėtume, jog visi būtų arba tokie, arba tokie, bet turbūt visada atsiras, kad kažkam kliūna, jog tas ar anas prisigimdė 'pacukų", o kitiems - kad tu vienišas. Nors realiai tai niekas niekam gyventi kaip ir netrukdo, bet gal kažkam kažkas kažkuo ir užmina ant skaudžių vietų :) na bet, viskas, manau, natūralu.
O tai ne gi reikia armijos žmonių, kad galėtum diktuoti savo sąlygas? - gali tai daryti vienam žmogui, dviem, trim.... tiesiog tam tikrame rate žmonių, o atsiriboja nuo pasaulio, tai nuo tų žmonių, kurie gyvena ne pagal to žmogaus požiūrį ir dėsnius. mintis yra tame, kad kartais žmonės būna labai kategoriški ir nepripažįsta kitokių nuomonių ir jų net nesiklauso. Su tokio tipo žmonėmis, reikia susidurti, Andželika, aš ir tave prie jų priskirčiau vien dėl to, kaip įnirtingai bandai prieštarauti viskam, ką aš šiame savo puslapyje rašau, tai lyg savotiškas tavo protestas prieš visą likusį pasaulį, kuris mąsto kitaip nei tu
Bet vienam dviem trim, kartais manipuliuoja ir bando taip daryti visiškai skirtingi žmonės, su skirtinga gyvenimo patirtimi. Visi mes atsiribojame nuo žmonių, su kuriais nenorime turėti nieko bendra (jei neveidmainiaujame).
Kad tu mane tokiems priskiri, tai aš seniai žinau :) Gerai, akd bent ne visi priskiria :D Iš tiesų tai, Mariau, ne kartą sakiau, kad nebandau aš įnirtingai prieštarauti tam, ką tu rašai :) Tik išreiškiu savo požiūrį, ir manau, kad jis tikrai neturi sutikti su tavuoju. Tai nereiškia, kad protestuoju prieš kažką ir einu į gatvę su plakatais šaukti, kad mano požiūris teisingas :) Dauguma žmonių mąsto skirtingai... Tik gal ir pats nemoki priimti kitos nuomonės? Nepagalvojai? :)
Jei bent kuris nors vienas mano straipsnis nesulauktu tavo "kitokio požiūrio" išraiškos, tai gal ir susimąstyčiau.... bet šiuo atveju, su plakatais virtualioje erdvėje tu mojuoji
O kuo tau nepatinka mano "kitoks požiūris"? :) Man atrodo, kad buvo, kur sutikau kai kur, o kažkur tik papildžiau iš kitos pusės. Keista, kad tau tai panašu į plakatus...
labai tave uzjauciu, Mariau, kad tau kolkas "daznai" tenka susidurti su tokio tipo zmonem :) visiskai teisingai ir labai subtiliai aprasei tokio tipo zmoniu elgsena, nerealiai tiksliai. tik dabar po tavo straipsnio geriau pradejau "ji" suprasti :) aciu labai
čia Mariaus karti gyvenimo patirtis kalba :) šeip nežinau ar vienišumas agresija kelia. kiek pastebėjau tai vieniši žmonės dažniau būna liksmesni ir dagiau pokštauja, o nei kaip poros sėdi kaip zanūdos susiglaude balandėliai ir šnabždasi į ausytes stebėdami aplinką. O valdymas atsiranda dėl to kad mergaitės nori valdyti savo berniukus. todėl taip ir būna kai berniukas susiranda mergaite jis būna paspaustas po padu, nors jis tai labai neigia :)
