 Valio,
ir vėl Šokių pamokos! Su nekantrumu laukiau penktadienio ir jo sulaukęs
skubėjau į jas. Mes repetavome naują šokį, kuris turėjo tapti
kulminaciniu pasirodymu per Kalėdinį šokių mokyklos vakarėlį.
Po truputėlį
rinkosi jau gerai iš matymo pažįstami veidai. Su vienomis merginomis
šiltai pasisveikinau, o kitos į mane paprasčiausiai nekreipė dėmesio.
Tačiau šį kartą mano dėmesį prikaustė naujas vyriškas veidas. Gal kokia
30 metų, tamsaus gymio, lieso kūno sudėjimo, nedidelio ūgio, šiek tiek
susikūprinęs vyrukas. „Įdomu“ - pagalvojau ir atsistojau į savo vietą
pasiruošęs apšilti prieš repeticiją,- tiesiai priešais mokytoją.
Naujasis mano oponentas įsitaisė šalia manęs, jis į mane nebekreipė
visiškai jokio dėmesio, tačiau aš pradėjau jį labai įdėmiai stebėti.
Mano veidą puošė nuoširdi šypsena matant jo judesius, supratau, kad
žmogus šoka jau nebe pirmą kartą. Salsos sukinys į dešinę, po to vėl į
kairę ir ką aš matau! Mano liesasis draugas apsisuko ne ką prasčiau nei
Maiklas Jacksonas per savo įsimintiniausius pasirodymus, akimirką
pagalvojau, kad savo judesį jis baigs susiėmęs už savo vyriškumo ir
garsiai sukliks, bet taip nebuvo.
Viens du trys
keturi penki... Salsos judesiai kiekvienam priimtini savaip, aš šoku
paprastai, gal net per daug santūriai, man patinka jausti savo kūną,
tačiau aš vėl pažvelgiu kairėn... iš pradžių nelabai tikiu savo akimis,
bet dar kartą atsisukęs į jį nustoju šokti ir įsistebeiliju į naujoką.
Tipiniai Salsos žingsniai atliekami be priekaištų, tačiau jo rankos...
didelės plaštakos per gerą pusmetrį atkištos į priekį, sulinkusi
povyza, atrodė, kad savo didelėmis rankomis lyg kažką priekį savęs
laikytų, jo klubai judėjo dar keisčiau – atrodė, kad jis ne šoka, o...
taip sustingęs stovėjau gal keletą sekundžių, iš nuostabos pravėręs
burną ir laukdamas kulminacijos, atrodė, kad jis tuojau baigs...
„Mariau!“ –
išgirdau savo vardą. Mokytojo balsas nuskambėjo per visą salę. Visi
sustojo ir vėl sužiuro į mane. „Tu nešoki?“ – vėl paklausė mokytojas.
Aš kvailai išsišiepiau, pirštu pradėjau rodyti į šalia stovintį
vaikinuką, tačiau nieko protingo nesugalvojęs pasakyti, išlemenau:
„Naujasis mūsų kolega moka gerai šokti.“ – žinoma, mano kvailas
argumentas nepadarė įspūdžio, tačiau negi aš galėjau garsiai daryti
prielaidą, kad mano kolega galbūt turi planų ateityje tapti porno
aktoriumi?
Po akimirkos mes
vėl, lyg niekur nieko, kartojome tuos pačius šokio žingsnius. Į
berniuką, įdomiai judantį šalia nebekreipiau dėmesio, tačiau
pastebėjau, kad jis pradėjo artėti prie manęs, o tai labai stipriai
pradėjo varžyti mano judesius. Vieną kartą pažvelgiau į jį piktai,
antrąjį kartą... ne, jis nesuprato, kad trukdo man šokti. Tada rankos
judesiu parodžiau, kad jis baigia mane prispausti, o jis man parodė į
tuos pačius du plačius užpakalius priekį savęs, per kuriuos jis
negalėjo matyti mokytojo kojų. Šį kartą nieko nesakiau ir suraukęs savo
veidelį šokau toliau. Niekaip negalėjau suprasti, kodėl šokių pamokose
man taip nesiseka.
|
