 Tai nutiko visai neseniai,
Solo Latino pamokoje... pirmi žingsniai, pirmi žvilgsniai... galbūt
viskas ir neblogai, jei viena maža smulkmena - tarp 30 merginu buvau
vienas vaikinas. "Nieko tokio" - pagalvojau ir laukiau, kada ateis
mokytojas ir pradės mus mokinti šokti... tiesa, mokytojas... dailus,
lankstus kokių 23 metų vyras, pasitikintis savimi ir įsivaizduojantis,
kad prieš jį stovinti žmonių grupė labai greitai įsisavins jo rodomus
judesius, gal mano šokių kolegės, tačiau ne aš...
Prasidėjo
šokių pamoka, stengiausi atsistoti kiek įmanoma arčiau mokytojo, kad
galėčiau stebėti kiekvieną jo judesį. Priešais mane įsitaisė
dvi panelės, tačiau įpusėjus pamokai, pastebėjau, kad tos dvi merginos
pačios stambiausios grupėje. Neturiu nieko prieš stambias moteris,
tačiau per jų plačius užpakalius pradėjau nebematyti mokytojo kojų...
mane tai stipriai suerzino, aš pasitraukiau į šoną, kartu su manimi
ir mokytojas, o paskui jį ir tie du dideli, apvalūs užpakaliai, bandžiau net šokinėti, kad pamatyčiau tuos nelemtus žingsnius... niekaip negalėjau
suvokti, kodėl tos dvi merginos sugalvojo įsitaisyti
būtent priešais mane ir apskritai eiti į priekinę šokių liniją? - jaučiausi sužlugdytas...
Nutaikęs
akimirką, prišokau prie vienos iš stambiagabaritinių gražuolių ir mandagiai
paprašau apsikeisti su manimi vietomis. Ji nužvelgė mane keistu
žvilgsniu ir paklausė, kodėl aš tai noriu padaryti. Atsakau, kad
per jos užpakalį nebematau mokytojo kojų... mūsų trumpą dialogą išgirdo šokių mokytojas ir garsiai, kad visi girdėtų paklausė kuo aš esu nepatenkintas. Žinoma, kai visų žvilgsniai nukrypo į mane, nebeliko nieko kitko, kaip tik prisipažinti...
Esu prakeikęs tą akimirką, kai prieš visą grupę ištariau tuos lemtingus žodžius, staiga
tapau visų moterų priešu, mane varste varstė aplink stovinčių merginų
žvilgsniai. Nuoširdumas ir atvirumas šią akimirką manęs neišgelbėjo...
Žinoma, už akimirkos jau stovėjau pirmoje eilėje, tačiau rodomi mokytojo judesiai manęs jau nebedomino... tų žingsnių taip ir neišmokau...
|
