Pamokslautojai - 9 October 2010 - Marius Manasovas
Pagrindinis » 2010 » Spalis » 9 » Pamokslautojai
11:00
Pamokslautojai

Tikriausiai visiems yra tekę klausytis pamokymų apie tai, kaip iš tikrųjų reikia gyventi. Vieni sako, kad reikia siekti aukščiausių idealų, jais remtis ir tada, neva, gyvenimas bus toks, kokio norime, kiti, kad reikia išlaukti savo valandos ir nedėti ypatingų pastangų ką nors pakeisti, neturėti jokių ambicijų savo tikslui pasiekti, tiesiog judėti pasroviui - treti, save ir savo gyvenimo kelią laikydami pačiu geriausiu etalonu, bando visokiausiais būdais perduoti savo išmintį ir karštakošiškai nurodinėti kaip sekti pėda pėdon savo išmintais keliais. Kitaip tariant, gyvenimą kiekvienas matome pagal save ir mums tas gyvenimas, tos tiesos kiekvienam yra pačios teisingiausios ir tikriausios ir mes labai dažnai tas tiesas stengiamės perduoti kuo didesniam ratui žmonių... vardan ko?
Iš tiesų, man teko stebėti vieną įdomų atvejį, kai žmogus, pats nemokėdamas atlikti tam tikro veiksmo, puolė kitą mokinti kaip jį daryti. Skamba gal kiek absurdiškai, tačiau kaip lengva kitą mokinti ir kitam pasakoti, kaip reikia gyventi, pačiam apsimetant visažiniu, dėstyti neva auksines mintis ir taip stengtis pelnyti kitų žmonių pagarbą. Daugelis mūsų esame perfekcionistai ir įgudę pamokslautojai. Šiais laikais nebūtina eiti į bažnyčią, kad išgirstum gyvenimo pamokslą, užtenka sutikti bent kiek išprususią ir savimi pasitikinčią asmenybę, kuri nušvies kelią neprasčiau nei pats geriausias Dievo tarnas.
O vis dėl to, kodėl žmonės, vietoj to, kad ramiai sau gyventų savo gyvenimą, bando kitiems žmonėms sudėlioti jų gyvenimo kelio nuorodas su kiek įmanoma didesnėmis iškabomis, kuriose didelėmis raidėmis parašyti vis tie patys žodžiai: „Tu kvailys, ką darai su savo gyvenimu? Tu kvailys!", „Kodėl tu negyveni taip, kaip aš?", „Aš tokia nuostabi ir tokia sėkminga asmenybe! Tai vien dėl to, kad aš gyvenu teisingai!”, „Ne ne, jau taip tai nedaryk, nes tapsi idiotu... kaip kitaip negali? Tai tada esi idiotas!"... Tas pats per tą patį, visi kalba taip pat, tik propaguoja skirtingas, tik sau pripažįstamas tiesas. O kaip tie, įmantrūs pamokslautojai pyksta, jei jų neklausoma. Labai gerai prisimenu vieną savo gyvenimo atvejį, kai vienas iš man artimų žmonių, vietoj to, kad eilinį kartą išsakytų savo „protingą" nuomonę, teištarė: „Kam ką nors sakyti, jei jis vis tiek neklauso?". Panašu, kad šiuo atveju, pasirinkimo nėra, tiesiog privalai klausyti tų, kurie tau nurodinėja kaip gyventi, nes jie užpyks ir daugiau nieko nesakys. Absurdas.
Taip, patarėjų, pamokslautojų tikrai netrūksta, protingai kalbėti ar bent apsimesti, kad taip kalbi tapo taip madinga, kad pilna Lietuva priviso tokių išminčių, - pažvelkime į televizijos ekranus ar į internetinius žinių portalus – visur visi viską išmano, visi viską žino ir yra bene kiekvienos srities didžiausi ekspertai.
Matyt, žmonės tokie jau yra, kad negali gyventi vien tik savo gyvenimo, juk taip gera aploti kitą ir išvadinti kvailiu už tai, kad šis nėra toks tobulas, kokiu esame mes patys.

Kategorija: Darbas su savimi | Peržiūrų: 308 | Sukūrė : markis | Įvertinimas: 0.0/0
Viso komentarų: 1
2010-Lapkritis-16 Spam
1. Andželika
Man tai gražu, kai žmogus būna ne tuščias pamokslautojas žodžiais belen kaip ten per prievartą besistengiantis gyventi gražiai, tvarkingai ir taisyklingai, o žmogus-mokytojas. Toks, kuris nenurodinėja, nepamokslauja, o tiesiog gyvena, su paklydimais ir liapsusais, bet kuris moka priimti savo gyvenimą ir turi kažkokią gyvenimo filosofiją į tai, kas su juo ir kitais vyksta, bet neskelbiantis savo kalbų kaip vienintelių galimų, ir apskritai tiesiog gyvenantis, omes, kurie matom jo gyvenimą galim jį vadinti mokytoju, autoritetu, žiūrėti su žavesiu, o paprastas pamokslavimas yra nulis, netgi, sakyčiau, bukagalviškumas..

Only registered users can add comments.
[ Registration | Login ]