Likimo kirvis - 11 November 2009 - Marius Manasovas
Pagrindinis » 2009 » Lapkritis » 11 » Likimo kirvis
20:31
Likimo kirvis

Tikėti ar netikėti likimu? Ir apskritai, ar egzistuoja tokia sąvoka kaip tikėjimas tuo, nuo ko esame priklausomi? Ar egzistuoja tiesioginė priklausomybė tarp likimo ir laimės? Daug apie tai teko mąstyti ir ieškoti teisingo atsakymo, bei atsidurti situacijose, kurios dažniausiai atrodydavo beviltiškos ir jų tiesiogiai nepavykdavo įtakoti, kartais atrodydavo, kad taip ir turėjo nutikti, kad kiekvienas turime nešti savąjį kryžių, kuris jau iš anksto uždėtas mums ant nugaros.

Dar gerą pusmetį atgal būčiau prisiekęs, kad tokia sąvoka kaip „likimas" neegzistuoja, tačiau po paskutinių gyvenimo įvykių pradedu tikėti, kad tikriausiai yra dalykų, kurių negalime tiesiogiai įtakoti. Gyvename pasaulyje, kuriame privalome išsikovoti sau „vietą po saule" – juk labai dažnai girdima frazė „niekas tau nieko neatneš ant lėkštelės ir nepadės"  verčia pasitempti ir atkakliai siekti užsibrėžtų tikslų, tačiau kartais, kai kuriems žmonėms milžiniškos pastangos ir didelė koncentracija tikslo link neduoda visiškai jokių rezultatų.
Besiklausant aplinkinių, atrodo, kad kiekvienas turi savo laimingo gyvenimo versiją, bet visi vienbalsiai pripažįsta tai, kad likimas egzistuoja ir yra dalykų, kuriuos pats gyvenimas sudėlioja į vietas.
Paskutiniu metu teko stebėti keletą atvejų, kurie sukėlė įvairiausių apmąstymų. Sprendžiant iš gyvenimo būdo, noro siekti užsibrėžto tikslo ir energijos paskirstymo gyvenime, būtų galima išskirti tris pagrindines žmonių grupes:
  1.  Tie kurie nuosekliai siekia tikslo ir jiems sekasi tai daryti;
  2.  Tie kurie atkakliai siekia ir kuriems nesiseka;
  3.  Tie kurie nieko nedaro, kad kažkas gyvenime pasikeistų.
Pati laimingiausia, ko gero, yra pirmoji grupė. Jie moka džiaugtis gyvenimu ir tą daro apsupti mylimų žmonių ir sėkmės. Trečiajai grupei taip pat būtų galima priskirti sąlygiškai laimingus žmones, nes čia galioja taisyklė „gal man kažko ir reikia, bet gerai taip, kaip yra ir aš nieko nedarysiu, kad kažką pakeisčiau". Antroji, ko gero, pati kritiškiausia grupė ir jautriausiai priimanti gyvenimo smūgius, nes milžiniškos pastangos dažnai virsta neišsipildžiusių svajonių ir tikėjimo pelenų krūva.

Šalia gyvenančio bendraamžio kaimyno gyvenimas žydi – jis laimingas ir turi viską, apie ką tik žmogus gali svajoti, tačiau jis nei labai protingas, nei išsilavinęs, ir tikrai žinau, kad jis nedėjo milžiniškų pastangų savo dvasinei ir materialinei gerovei pasiekti, šiuo atveju paslaptis glūdi tame, kad jis tiesiog atidūrė tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku. Galima kelti aibes versijų apie požiūrį į save, gyvenimą, apie pasitikėjimą savimi, fizinį patrauklumą ar net akių spalvą ir viso to įtaka gyvenimo pilnatvei, iš tikrųjų, esmė tame, kad labai dažnai energija, kurią skiriame laimei pasiekti neturi jokios prasmės, o „plaukimas prieš srovę" atima tiek daug jėgų, jog anksčiau ar vėliau pradedama skęsti, ko gero,  reikia tiesiog plaukti pasroviui ir nesipriešinti likimui...

Kategorija: Penas sielai | Peržiūrų: 287 | Sukūrė : markis | Įvertinimas: 0.0/0
Viso komentarų: 5
2009-Lapkritis-11 Spam
1. aurimas
Visiskai nesutinku dėl plaukimo pasroviui, nusistatai tikslus ir stumi valtį į priekį :)
jei valtis vis skęsta, perki naują, ir vėl plauki :) tie, kurie atkakliai siekia, bet nesiseka, gali vakare, mėnesio ar metų gale atsisėdę pasakyti - padariau viską, ką galėjau ir toliau judėti pirmyn :)
ilgai brūžinęs vistiek prabrūžinsi vieną dieną :))

2009-Lapkritis-11 Spam
2. Marius (markis)
Čia tik teorija, tik teorija, kitaip sakant dar viena prielaida. Juolab, kad brūžinti galima ir labai dažnai tai nesukelia norimo efekto, ir tam, kad išlaikyti energijos potencialą, reikia milžiniškų pastangų. esu sutikęs ne vieną žmogų, kuriam tokie brūžinimai pasibaigdavo visišku štiliumi be jokių apčiuopiamų rezultatų. Sunku pasakyti ar yra formulė, pagal kurią galėtum judėti teisinga kryptimi ir gali būti žmogus tobulas, tačiau tai jokiu būdu jam negarantuos laimingo gyvenimo.

2009-Lapkritis-15 Spam
3. aurimas
Success is journey not a destination. Tikslas pakeicia zmogu, ji gali izvelgti is jo akiu, elgsenos, tada yra del ko gyventi. O ne stumti dienas ir lydeti slenkancius vakarus. O tai ka pasieksi is esmes nera svarbu, svarbu kaip tu jautiesi, turi tiksla, jo sieki, turi del ko gyventi, tikslingai nukreipi savo mintis ir energija.
Kai to nera - depresucha.

2009-Lapkritis-15 Spam
4. Andželika
plaukti pasroviui yra išmintis :) Tereikia mokėti apsiimti viską , ką duoda likimas. Tai pastanga. O kam plaukti prieš srovę? Tu nusistatai tikslą, kuris pasirodo visai nėra tas tikslas, kam prievartauti gyvenimą ir eikvoti jėgas tam,ko tau iš esmės nereikia?.. Žinoma, gal pati frazė "plaukimas pasroviui" daugelio suvokiama yra visiškai skirtingai...

2009-Lapkritis-15 Spam
5. aurimas
nemaišykite skirtingų dalykų, kuomet tas plaukimas teikia tau pasitenkinimą, teikia ramybę, jame esi tarsi savo remuose, nekalbu apie draskymasi prieš save ar likimą, štai tada gali sakyti, kad sieki savo tikslo, gal pati kelionė ir yra tas tikslas.
Jei plaukimas pasroviui, kažką tenkina, jam tai tinka ir patinka, ok, kodėl gi ne, kiekvienam savo, svarbu, kad tu jaustumiesi gerai, kad ir ką darai, kokių vilčių tui, ar tikslų sieki.

Only registered users can add comments.
[ Registration | Login ]