Pagrindinis » 2011 » Sausis » 27 » Kaip aš tave myliu, tylus, minkštas ir mielas, mano kačiuk
17:19
Kaip aš tave myliu, tylus, minkštas ir mielas, mano kačiuk

Aš kartais stebiuosi žmonėmis, kurie skiria mažiau dėmesio sau ne
i savo augintiniams. Ne kartą man iškilo dilema – kodėl va štai ta katytė, kurią augina senučiukė, maitinasi geriau nei pati senučiukė? Kodėl naminių augintinių priežiūrai ir specialiam maistui, ypač katėms ir šunims, kiekvienais metais visame pasaulyje išleidžiami milijardai litų, o tuo tarpu skurstančiose šalyse žmonės miršta badu? Paradoksas.

Pažvelkime į visą šią situaciją šiek tiek pragmatiškai. Kuo katė ar šuo skiriasi nuo žmogaus? Be fizinių savybių, intelekto koeficiento, savimonės ir kitų tik žmogui būdingų bruožų... dar nepamirškime draugiškumo, meilumo, nors.... kai kurie Homo Sapiens taip pat turi šiuos bruožus. Tada kodėl naminiai gyvūnai tokie populiarūs, juk būtų galima namuose auginti keletą vaikų iš skurstančio Somalio?

Va čia ir pasireiškia visa žmogaus prigimtis, juk naminis gyvūnas tavęs neįžeis, nepasakys pikto žodžio, nesusidės su netinkama draugija, nedarys pikto ir nekalbės niekų, tiesiog tos visos neigiamos žmonių savybės yra nebūdingos naminiams gyvūnams. Jie yra kitokie ir daugeliu atveju įkūnija tai, ką mes labiausiai vertiname: ištikimybę, atsidavimą, švelnumą, meilumą, draugiškumą. Kas dar svarbu? Gal kažką pamiršau?.. Hmmm...

Pabandykime įsivaizduoti žmogų, kuris būtų ištikimas, atsidavęs, meilus ir be galo draugiškas, - o jei pamosavus dešros gabalu, vardan jo, sutiktų atiduoti bet ką!! Kaip viskas būtų paprasta. O gal paieškokime labai panašių žmonių tarp mūsų – santūrus, draugiškas, neutralus, abejingas, nerodantis emocijų, objektyvus... tiesa, tokie žmonės yra vertinami dėl jų sugebėjimo prisitaikyti, o ir moterims tokio tipo vyrai sukelia pasitikėjimo jausmą. Vis dėl to, su naminiu gyvūnu tokio žmogaus nepalyginsi... žmogaus kailis nešvelnus.

O kaip badaujantys Somalio vaikai? O kaip kitokie žmonės, tie, kurių mes negalime pakęsti, kuruos norime išnaikinti arba jų tiesiog bijome? – ne, žmogus žmogui daugiau priešas nei draugas, neapykantos tarp mūsų yra kur kas daugiau nei mes galime įsivaizduoti, ne visi tai jaučia, bet ko gero, daugelis tai supranta. Kartais ir aš norėčiau pavirsti, tyliu, minkštu ir mielu kačiuku, vien dėl to, jog vien mane pamatę, žmonės pradėtų šypsotis.

Kategorija: Darbas su savimi | Peržiūrų: 836 | Sukūrė : markis | Įvertinimas: 0.0/0
Viso komentarų: 0
Only registered users can add comments.
[ Registration | Login ]