Pagrindinis » 2011 » Gegužis » 23 » Įkalinti kančioje
14:44
Įkalinti kančioje

Ar pastebėjote, kad vieni žmonės, labiau nei kiti, yra linkę savęs gailėtis, amžinai skųstis blogu gyvenimu ir giliai dūsauti? Atrodo, kad niekas tokiems žmonėms įtikti negali, kad jie tiesiog sutverti suktis tame pačiame užburtame rate iš kurio nėra išėjimo. Kančia, skausmas, išgyvenimai... kai kuriuos neišvengiami gyvenimo smūgiai sužeidžia stipriau, o kai kuriuos – silpniau, tačiau visiškai jų išvengti nepavyksta niekam,  bet jei išgyvenimai ir likimo smūgiai paliečia kiekvieną iš mūsų, tai kodėl vieni šypsosi dažniau, o kiti rečiau? Juk saulė visiems vienodai šviečia, juk naktis visiems tokia pat tamsi...

Teko skaityti ne vieną straipsnį apie skirtingus žmonių tipažus. Vieni jų ieškojo kančios, kiti nuo jos bėgo, o treti stengdavosi likti abejingais... tačiau ar viskas taip paprasta?

Žmogus, kuris savęs gailisi, nuolatos skundžiasi, turi ryškų nepilnavertiškumo kompleksą, o vaikystėje patirtos psichologinės traumos (tėvų skyrybos, psichologinis/fizinis smurtas) labai stipriai įtakoja tolimesnį, jau suaugusio žmogaus, gyvenimą. – toks žmogus ieškos kančios, skausmo, jis jausis nevykėliu, mažu, pilku... o aplink esantys žmonės jam atrodys pranašesni ir tobulesni už jį patį beveik visose gyvenimo situacijose. – tipiška?

Kaip galima bėgti nuo kančios? – labai paprasta, tiesiog paverskim savo gyvenimą pramogų parku ir stenkimės mėgautis juo. Kitaip sakant, jei nežinai kaip spręsti problemas, tiesiog jų nespręsk, ignoruok jas, juk pats gyvenimas jas išspręs. Tam, kad apie kančią ir skausmą negalvoti, reikia užsiimti malonia veiklą ir kuo daugiau laiko praleisti tarp žmonių – kitaip tariant, stengtis save apgauti. Ar tai iš tiesų pavyksta? – taip, tai pavyksta, iki to momento, kol lyg netyčiom nepažvelgiam į savo vidinį pasaulį ir pamatę ten
savo akis, išsigandę užsimerkiame, tikėdamas, kad kai vėl atsimerksime, pamatysime visai kitokias spalvas. – deja.

Likti abejingu? – deja, tokio, tikro, nuoširdaus atvejo nėra, jei tik būsime sąžiningi patys su savimi. Yra tokia daina „Poker face", kurią atlieka ekstravagantiškoji Lady Gaga... šaltas/laimingas/abejingas veidas tiek pokerio žaidime, tiek ir gyvenime dažnai slepia stiprias emocijas ir išgyvenimus. Niekada nereikia tikėti tuo ką matome, - jei žmogus iš  pašalies žvelgiant mums atrodo laimingas, dar nereiškia, kad jo gyvenime nėra kančios, skausmo, nusivylimų... beveik visada abejingas veidas tėra tik iliuzija, - iš principo, laimingas ir savimi visada patenkintas individas dažnai yra ne pilno proto,- žmogus negali būti visada laimingas vien dėl to, kad laimė nesuteikia absoliučios ir nekintamos būsenos, tai tik akimirka, kuri čia pat atsiradusi, čia pat ir užgęsta. Laimę keičia nelaimė, kaip dieną keičia naktis ir atvirkščiai. – žmonių be problemų, skausmo, kančios tiesiog neegzistuoja.

Kategorija: Darbas su savimi | Peržiūrų: 650 | Sukūrė : markis | Įvertinimas: 5.0/1
Viso komentarų: 0
Only registered users can add comments.
[ Registration | Login ]