Pagrindinis » 2015 » Birželis » 2 » Dar kartą apie pinigus
12:00
Dar kartą apie pinigus

Viskas turėtų būti paprasta: gyvename pagal išgales, t.y. mūsų gaunami pinigai turėtų būti proporcingi išlaidoms. Kuo daugiau uždirbame, tuo daugiau išleidžiame. Kas nutinka tada, kai uždirbame vis daugiau ir daugiau, o mūsų įpročiai išlieka tokie patys kaip ir anksčiau? Sąskaita banke didėja, skaičiai auga, atrodo vis gražesni ir malonesni akiai, bet įpročiai leisti pinigus nekinta. O kas nutinka tada, kai norime prabangaus ir gražaus daikto, bet neturime jam pinigų? Kaip tai susiję?

Protingas taupymas ir išlaidų reguliavimas yra sveikintina savybė, bet ar racionalu taupyti pasirenkant keliolika centų pigesnį batoną, jei brangesniojo skonis yra kur kas geresnis? Ar racionalu imti vartojimo paskolą su milžiniškomis palūkanomis gražiam blizgučiui, jei nežinai ar sugebėsi tą paskolą laiku atiduoti? Taip, kalba eina apie kraštutinumus, kurie stipriai įtakoja tam tikrus žmones, kurie savo gyvenime, o tiksliau vaikystėje jautė nepriteklių.

Gyvenimas skurde, kai esi vaikas, neleidžia formuotis sveikam požiūriui į pinigus ir suprasti kam skirti pinigai, ir kaip su jais reikėtų elgtis. Žinoma, nepriteklius vaikystėje yra susijęs su šeimos finansine padėtimi, dažniausiai išsiskyrusi vieniša motina augindama savo vaiką negali patenkinti visų jo poreikių. Ypač tai išryškėja paauglystėje. Tiesa, kiekviena motina stengsis savo vaikui suteikti kuo laimingesnę vaikystę, bet jei pajamos ribotos, šeima bus priversta stipriai taupyti ir privalės atisakyti ne tik pramogų, bet ir tam tikrų daiktų, jau nekalbant apie atostogas kur nors už savo namų ribų ar vaikų stovyklas, kurios mano manymu, yra būtinos normaliam vaiko vystymuisi ir pasaulio pažinimui.

Kai vaikas mato, tiksliau jaučia savo šeimoje nepriteklių, mato, kaip gyvena jo turtingesnius tėvus turintys bendraamžiai, jis jaučiasi nesaugus ir pažeidžiamas. Iš tiesų, sakoma, kad suaugusiam žmogui pinigai suteikia saugumo jausmą, bet jei tas saugiklis, dėl vaikystėje patirtų išgyvenimų neveikia, jei jo nėra, dažniausiai jau subrendusi asmenybė nesugeba tvarkytis su savo pinigais ir nukrypsta į kraštutinumus, kurie nepriklauso nuo gaunamų pajamų: gaili visko sau ir aplinkiniams arba gyvena ne pagal išgalės ir turi liguistą potraukį leisti pinigus.

Atrodo, kad gyvenime viskas vyksta pagal paprastus dėsnius, bet taip gali atrodyti tik iš pirmo žvilgsnio. Vaikystėje nepriteklių patyrę žmonės jaučiasi tokie nesaugūs, kad privalo savo banko sąskaitose matyti kuo didesnius skaičius, o kad jie tokie būtų, privaloma taupyti visur ir visada. Save motyvuoja tuo, kad ta didelė suma bus skirta kažkokiam, neva, dideliam pirkiniui. Kai ateina laikas tą pirkinį pirkti ir išleisti ilgai kauptus pinigus, tai tiesiog neįvyksta, nes intuityviai pasirenkamas pigiausias, dažniausiai ir prasčiausias variantas. Tas nelemtas nesaugumo jausmas, baimė, kad pinigai baigsis persekioja visą gyvenimą. Tai pasireiškia net ir kasdien apsiperkant parduotuvėje. Žmogus sustoja prie dviejų batonų ir svarsto, kurį pasirinkti iš dviejų: skanesnį, bet brangesnį ar pigesnį, bet nelabai skanų. Jei taupoma visur ir visada, skanesnis batonas neatsidurs ant tokio žmogaus stalo, nors jo pajamos ir gerokai viršys šalies vidurkį.

Nepritekliaus vaikystėje poveikis suaugus gali pasireikšti ir kitaip. Tai liguistas polinkis į prabangą, vartojimo paskolas ir besaikį vartojimą. Galbūt, tai net dažnesnė problema, nei liguistas taupumas. Tai puikiai iliustruoja žmonių poreikiai skolintis, per daug nesusimąstant ar pavyks tuos pinigus grąžinti, tokie žmonės, net ir gaudami minimalias pajamas, pirks tik patį brangiausią batoną, vaikščios su geriausiu telefonu, nes taip jie, skirtingai nei taupieji, sieks „atsigriebti“ už vaikystėje patirtą nepriteklių.

Tiek liguistas taupymas, tiek išlaidumas yra kraštutinumai, kurie gyvenimą padaro dar labiau sudėtingu. Jei nesate vienas iš tokių žmonių, Jums pasisekė.

 

Kategorija: Darbas su savimi | Peržiūrų: 789 | Sukūrė : markis | Įvertinimas: 0.0/0
Viso komentarų: 0
Only registered users can add comments.
[ Registration | Login ]