21:39 Ar iš tiesų esame užprogramuoti neišvengiamam konfliktui? | |
 Ar tiesa, kad per daug artimi, dažni santykiai su šeimos nariais, draugais, bendradarbiais yra užprogramuoti neišvengiamam konfliktui? Kartais atrodo, kad tai yra kuo tikriausia tiesa. Ar niekada nesusimąstėte, kodėl žmonės tarpusavyje pykstasi? Nuomonių skirtumai, požiūrių nesutapimai, veiksmų netoleravimai... iš tiesų, ieškoti labai toli nereikia, tiesiog paklauskime kiekvienas savęs, kas mus labiausiai erzina kitame žmoguje? Logiška, kad tie žmonės, kurių nepažįstame, negali mūsų taip stipriai erzinti, nes mes arba juos idealizuojame, arba toleruojame, nes apie juos nežinome beveik nieko – mes jų tiesiog nepažįstame. Visai kitaip yra su tais, kuriuos gerai pažįstame ir su kuriais turime tvirtus emocinius ryšius. Žmonių santykiai glaudžiai susiję su tuo, kiek mes sau leidžiame pasakyti, padaryti, parodyti tam kitam žmogui, arba kiek tas kitas žmogus geba parodyti save ir atverti savo vidinį pasaulį, požiūrį. Viskas priklauso nuo atvirumo lygio – juk kuo esame atviresni ir nuoširdesni, tuo didesnė tikimybė, kad būsime nesuprasti ir kritikuojami. Iš tiesų, konfliktai kyla ne dėl to, kad esame nuoširdūs ir atviri su artimais žmonėmis. Viskas priklauso taip pat ir nuo aplinkybių. Įsivaizduokime labai paprastą situaciją: sėdime autobusų stotelėje ir laukiame atvažiuojančio autobuso, šalia manęs sėdi mergina, mano bendraamžė, ir taip pat laukia autobuso. Kokia tikimybė, kad tarp mūsų iškils konfliktas? Beveik nulinė, nes mes susitikome su ta nepažįstama mergina galbūt pirmą ir paskutinį kartą – mūsų visiškai niekas nesieja, na gal nebent tas pats autobusas, kurio laukiame. O jei toje pačioje stotelėje sėdėčiau su savo mergina, kokia tikimybė, kad aš su ja susipyksiu, kad iškils bent menkiausias konfliktas? Tiesa, pakankamai didelis. Apskritai, kuo ilgesni tęstini santykiai, tuo tikimybė iškilti bet kokiam konfliktui didėja. Galime savęs paklausti, ar turime bent vieną artimą žmogų, su kuriuo nebūtų buvę konfliktų? Nėra namų be dūmų. Kiekvieni santykiai yra iš anksto užprogramuoti konfliktui, nes kiekvienas iš mūsų esame individualios asmenybės, su tik mums asmeniškai būdingais charakterio bruožais ir individualiu požiūriu. Tiesa, mes niekada nekonfliktuosime su gatvėje akimirkai sutiktais žmonėmis, ar stovinčia lempa mūsų namuose – nes mes su jais tiesiog nebendraujame, o esant santykiams, artimiems santykiams, konflikto tikimybė beveik neišvengiama. Kitaip tariant, kuo artimesni santykiai, kuo stipresni santykiai, kuo jie atviresni, tuo didesnė tikimybė iškilti konfliktui. Užprogramuoto konflikto išvengimui, galimi keli scenarijai. Vienas iš dažniausiai naudojamų būdų – formalūs santykiai, ypač pasiteisinantys darbiniuose santykiuose. Kitaip tariant, kuo tu apie mane mažiau žinai (ir aš apie tave) tuo mažesnė tikimybė iškilti konfliktui. Kitas būdas, dažnai naudojamas draugų ar pažįstamų rate – tiesiog retesnis bendravimas, kitaip tariant kuo retesnis bendravimas, tuo mažesnė tikimybė, kad rečiau kils konfliktai. | |
|
| |
| Viso komentarų: 0 | |