 Bėgant metams, stebint laidas TV ekrane, vis dažniau kyla klausimas, ar amžius įpareigoja žmones elgtis kitaip? Atsakymo vieno nėra, - ir taip, ir ne. Sakoma, kad senatvėje suvaikėjame, pradedame elgtis ne kaip suaugę, o kaip vaikai, tačiau ne apie tą amžiaus tarpsnį norisi padiskutuoti. Sakykime, kad žmogui 50 metų, kaip reaguotumėte, jei jį pamatytumėte šokantį, šėliojantį mokyklos diskotekoje? Žinoma, kad pasirodys be galo keista ir neįprasta, bet vien dėl to, jog į mokykloje rengiamas diskotekas renkasi jauni žmonės, tiesiog mokyklos diskotekos kritinė masė nėra 50-mečiai. Žinoma, viskas būtų kur kas kitaip, jei diskotekoje daugumą sudarytų vyresnio amžiaus žmonės, tokiu atveju, mokinys tarp tokių asmenų atrodytų lyg penkiasdešimtmetis tarp mokinių. Tokiu atveju, žmogaus elgesį sąlygoja aplinka, kurioje jis yra, bet ne jo amžius. Kita vertus, kas yra amžius? Visų pirma, tai žmogaus išvaizda – taip, kaip jis atrodo. Bėgant metams keičiasi ne tik mūsų veido bruožai, bet dažnai ir kūno linijos. Bet jei 50m. sulaukęs vyras atrodo lygiai taip pat, kaip atrodė būdamas 30m.? Reiškia, išvaizda jis niekuo neišsiskiria, reiškia, ji nieko neįpareigoja, tačiau nereikia pamiršti visuomenėje paplitusių stereotipų. Jei jaunesniam asmeniui yra atleidžiamos kai kurios gyvenimiškos klaidos dėl jo amžiaus, tai vyresniajam jos nebus taip paprastai toleruojamo ... Skaityti toliau » Prisegta:
Kategorija: Darbas su savimi | Peržiūrų: 968 | Sukūrė: markis | Data: 2012-Spalis-02
| Komentarai (0)
|
 Iš tiesų, žmonės dažniausiai linkę į kraštutinumus, nuo vieno liepto galo link kito, galima drąsiai teigti, kad gyventi visada vienodai, kaip ir eiti visada lygiu gyvenimo keliu yra beveik neįmanoma. Beprotiškas gyvenimo ritmas, nuolatinis skubėjimas, paprastų, kasdieninių smulkmenų nepastebėjimas ir jų nevertinimas įsuka į beprotišką ir užburtą ratą iš kurio išrtūkti į kitokią dimensiją, nevartojant psichotropinių medžiagų, beveik neįmanoma. Žinoma, ne aplinka mus kuria, aplinką kuriame mes patys, tad negalime skųstis tuo, ką patys kuriame, bet vis dėl to... Ar iš tiesų tas beprotiškas laiko vaikymasis mums suteikia tiek daug laimės? Esame taip įsprausti į gyvenimo rėmus, kad vos tik pasijudinsi, vos tik pradėsi gyventi ar galvoti kitaip, iš karto neatitiksi šiuolaikinio gyvenimo kanonų. Galima kalbėti apie laisvę, apie menamas vertybes ir „tikrąjį" gyvenimą, tačiau ar nuo to balta taps juoda, o juoda taps balta? Tikras pojūtis, tikras laisvės jausmas, ko gero, atsiranda tada, kai materialūs ir emociniai poreikiai atsiduria labai toli nuo samonės. O kas yra tikrieji, taip vadinami „švarūs" jausmai? Nežinau, neturiu atsakymo – tai taip abstraktu, nors intu ... Skaityti toliau » Prisegta: |
 Manoma, kad karšti, temperamentingi žmonės ir tautos, gyvena pietuose, tačiau tai tik dar vienas stereotipas, kuris toli gražu ne visada yra teisingas. Gal ir taip, lietuviai nėra tokie karšti, kaip Europos pietuose gyvenantys kaimynai, bent jau ne visi, tačiau auksas, kaip žinia, kartais ir pelenuose žiba. Tikrai nereikia toli dairytis, kad sutiktumėte energingą ir „amžinai degantį" žmogų, taip ir aš pažįstu tokių žmonių ir ne vieną.Moteris ar vyras? Taip, yra ir vyrš, bet emocijų karalienės – moterys, taip būtent jos labiausiai išreiškia savo emocijas, ypač, kai kalba eina apie kraštutinumus. Iš tiesų, kartais stebiuosi, iš kur kai kurie žmonės semiasi tiek energijos ir turi jėgų viskam, kad ir besaikiam plepėjimui, besaikiam lėkimui kažkur, kartais atrodo, kad tokių žmonių užpakaliuose įtaisyta torpeda. Žinoma, tai visiška priešingybė lėtiems, viską gerai apmastantiems žmonėms, tačiau... Darbšti, protinga, komunikabili... greitai užsideganti, silpnos valios, karštligiškai metanti visus pradėtus darbus, jei tik jie pradeda nepatikti – viskas vyksta čia ir dabar dažnai negalvojant apie būsimas pasėkmes. Reikia pripažinti, tokiems žmonėms gyvenime nesiseka – jie nesugaba pabaigti to, ko pradėjo, dažnai keičia darbo vietas, nepastovus būdas verčia dažnai konfliktuoti su supančia aplinka ir šeima. Ten kur priva ... Skaityti toliau » Prisegta:
Kategorija: Vyras ir moteris | Peržiūrų: 710 | Sukūrė: markis | Data: 2012-Liepa-30
| Komentarai (0)
|
|
Kartais a
 trodo, kad vyrai ir moterys yra tokie skirtingi ir kartu tokie panašus, kad tikra sąjunga tarp jų yra iš tiesų beveik neįmanoma. Tiesa, nereikia labai toli žvalgytis, užtenka pažvelgti į skyrybų statistiką, kuri byloja, jog skiriasi daugiau nei pusė visų susituokusių porų. Vis dėl to, kodėl taip vyksta? Apskritai, kas lemia priešingų lyčių žmonių susiėjimą, o po to išsiskyrimą? Kodėl Elenytė nusprendė ištekėti už Petriuko, o Petriukas nusprendė vesti prie altoriaus Elenytę?Egzistuoja daug teorijų ir pasamprotavimų šiuo klausimu, tačiau kaip ir daugeliu atveju, kai kalba eina apie žmonių santykius, vienos tiesos nėra. Aibės įvairiausių priežasčių ir dar daugiau neatsakytų klausimų, į kuriuos rasti vienareikšmius atsakymus yra labai sunku arba iš vis neįmanoma. Iš tiesų, sakoma, kad panašūs žmonės traukia vienas kita. Taip, kalba eina ne tik apie vidinį „suderinamumą", bet taip pat ir apie išorinį, fizinį žmonių panašumą. Tačiau kartais stebina i ... Skaityti toliau » Prisegta:
Kategorija: Vyras ir moteris | Peržiūrų: 766 | Sukūrė: markis | Data: 2012-Birželis-08
| Komentarai (0)
|
 Ar niekada nebuvo taip, kad kažkada, kieno nors ištarta frazė be perstojo sukosi galvoje ir nejučia tapo viso gyvenimo palydove? Aš tai vadinu sėkla, kurią „pasėjus" kito žmogaus galvoje ji išdygsta ir užvaldo mintis.. Tiesa, yra sąmoningi ir nesąmoningi „sėjimai", jei tikimės įtikinti žmogų savo tiesa, mes sąmoningai stengiamės „pasėti" savo minčių sėklą jo mintyse, kuri po kiek laiko, giliai užsifiksavusi žmogaus sąmonėje duos laukiamų rezultatų. Šią metodiką labai plačiai taiko reklamų kūrėjai, pardavėjai, kai norima pirkėjui parduoti produktą, prieš tai jam parodant iki tol galbūt pirkėjo nesuvoktą, egzistuojančią problemą ir čia pat, pasiūlyti sprendimą – žinoma, šiuo atveju spendimas, reklamuojama prekė. Kitaip tariant, sąmoningi „sėjimai" sėkmingai taikomi marketinge. Prisegta:
Kategorija: Darbas su savimi | Peržiūrų: 682 | Sukūrė: markis | Data: 2012-Balandis-22
| Komentarai (0)
|
 Ne pirmą kartą tenka įsitikinti, kad vienos teisybės nėra. Viskas taip stipriai paremta žmonių subjektyvia nuomone ir mintimis, kad stengtis kažką pakeisti kartais yra tiesiog neįmanoma. Kita vertus, o ką ir vardan ko keisti? Gal iš tiesų geriausiai nieko nedaryti ir tiesiog plaukti pasroviui? Kur tikra tiesa ir tikri atsakymai į tuos klausimus, kuriuos kasdieną keliame sau? Ne, net nesvarbu kokia klausimo esmė, jei nėra teisingo atsakymo, nėra prasmės kelti klausimo. Galime galvoti, kad esame pasaulio valdovai, prezidentai, ar kas tik norime, nuo to mūsų tikslas, vaidmuo gyvenime, kaip egzistencijos kelyje, nesikeičia. Iš tiesų, ar mūsų minčių subjektyvumas yra toks stipriai subjektyvus, kad staiga vieną dieną pradėtumėme tikėti viskuo, ką sukuriame savo vaizduotėje? Taip, abstraktu, labai abstraktu – o dabar tiesiog paklauskime savęs kuo esame? Kuo esame prieš savo viršininkus, valstybės vyrus, galų gale kuo esame prieš gamtos stichiją? Niekas, nulis. Taip, didelis apvalus nulis – tebūnie būsime didesni už kitus, tebūnie būsime geresni už kitus, tačiau kas nuo to pasikeis? Kažkodėl ciniškai žvelgiu į daugelį dalykų vykstančių ne tik mano, bet ir kitų žmonių gyvenimuose. Juk tikrosios tiesos ieškojimas ir kapstymasis savo smėlio dėžėje dar nedavė lauktų rezultatų, nors, šiuo ... Skaityti toliau » Prisegta:
Kategorija: Darbas su savimi | Peržiūrų: 690 | Sukūrė: markis | Data: 2012-Kovas-25
| Komentarai (0)
|
 Ar yra buvę taip, kad vieną dieną suvoki, kad norėtum viską mesti ir kur nors, kad ir... emigruoti? Vienas du ir tavęs nėra mūsų nuostabioje lietuviškoje padangėje su visomis šlykščiomis politinėmis intrigomis ir skurdu persmelkta kasdienybe. Ir kam man visa ši painiava, kam man kiekviena diena ir ta begalinė konkurencija? Ar vardan to, kad išlikčiau? Ne ne, ne kad išlikčiau, o vardan to, kad vaizduočiau, kad išlieku tvirtas, nepažeidžiamas ir iš pašalies nerūpestingai žengiantis gyvenimo keliu. Manau, visiems ši būsena pažįstama, kur jau bus kitaip, jūk savimi ir viskuo aplink patenkintas gali būti tik ne visai sveiko proto žmogus. Nebent jam iš gyvenimo reikia tiek mažai, kad jis net nesistengia išlikti žiaurioje mėsmalėje, kurią populiariai vadiname gyvenimu. Ne, ne pesimizmas mano žodžiuose, ne mintys apie tai, kad „life sucks" ar kad anomalijos būdingos tik mane supančiam pasauliui, jokiu būdu. Tiesiog kartais savęs klausiu, kodėl aš turiu šypsotis, kai to visai nenoriu, kodėl privalau daryti tai, ko visai nenoriu? Atsakymo nėra, vieningo atsakymo nėra. Žinoma, galime save įtikinėti, kad beveik viskas priklauso nuo požiūrio, kad gyvenimas be galo gražus ir pilnas staigmenų – taip, pritariu, v ... Skaityti toliau » Prisegta:
Kategorija: Darbas su savimi | Peržiūrų: 973 | Sukūrė: markis | Data: 2012-Vasaris-28
| Komentarai (0)
|
 Kartais atrodo, kad praeities šleifas velkasi kiekvieną akimirką, kiekvieną atodūsį, kiekvieno oro gūsį, kurį privalai iškvėpti tam, kad po akimirkos organizmą vėl papildytum deguonies atsargomis. Tai kartojasi nuo pat tos akimirkos, kai gimėme ir pasibaigs tą pačią akimirką, kai mūsų sielos konteineris nustos egzistuoti. Kartojasi ne vien kvėpavimas, kartojasi ir prisiminimai, kuriuose giliai įsirėžė patys įsimintiniausi gyvenimo įvykiai. Jie kartojasi lygiai taip pat, kaip ir atodūsiai – negali suvaldyti savo minčių, kaip i negali nustoti kvėpuoti. Atrodo, kad gyvenimas, tam tikrais etapais, sudavė stiprius skausmus – tiesiai į paširdžius, kartais stipriai sutrenkdamas ir pačią širdį. O kas gali paneigti, kad tos akimirkos, pačios skaudžiausios staiga ima ir išnyksta iš gyvenimo, iš minčių? Niekas. Istorija, kurią esu girdėjęs, lyg iš netikro pasaulio – dar kartą įrodo, kad tam tikri dalykai tiesiog negali būti ištrinti iš gyvenimo. Viename Lietuvos kaimelyje gyveno šeima, laiminga šeima: vyras, žmona ir dukrytė. Dukrytei buvo gal kiek daugiau nei keturiolika metų. Vieną dieną, po gero rudeninio grybų derliaus, šeima valgė gardžiai paruoštus grybus. Po poros dienų vyras mirė nuo apsinuodijimo grybais. Po dvejų metų dukra žuvo autoavarijoje. Moteris liko viena. Bėgant metams ji ... Skaityti toliau » Prisegta: |
 Ar tiesa, kad per daug artimi, dažni santykiai su šeimos nariais, draugais, bendradarbiais yra užprogramuoti neišvengiamam konfliktui? Kartais atrodo, kad tai yra kuo tikriausia tiesa. Ar niekada nesusimąstėte, kodėl žmonės tarpusavyje pykstasi? Nuomonių skirtumai, požiūrių nesutapimai, veiksmų netoleravimai... iš tiesų, ieškoti labai toli nereikia, tiesiog paklauskime kiekvienas savęs, kas mus labiausiai erzina kitame žmoguje? Logiška, kad tie žmonės, kurių nepažįstame, negali mūsų taip stipriai erzinti, nes mes arba juos idealizuojame, arba toleruojame, nes apie juos nežinome beveik nieko – mes jų tiesiog nepažįstame. Visai kitaip yra su tais, kuriuos gerai pažįstame ir su kuriais turime tvirtus emocinius ryšius. Žmonių santykiai glaudžiai susiję su tuo, kiek mes sau leidžiame pasakyti, padaryti, parodyti tam kitam žmogui, arba kiek tas kitas žmogus geba parodyti save ir atverti savo vidinį pasaulį, požiūrį. Viskas priklauso nuo atvirumo lygio – juk kuo esame atviresni ir nuoširdesni, tuo didesnė tikimybė, kad būsime nesuprasti ir kritikuojami. Iš tiesų, konfliktai kyla ne dėl to, kad esame nuoširdūs ir atviri su artimais žmonėmis. Viskas priklauso taip pat ir nuo aplinkybių. Įsivaizduokime labai paprastą situaciją: sėdime autobusų stotelėje ir laukiame atvažiuojančio autobuso, šalia manęs sėdi merg ... Skaityti toliau » Prisegta:
Kategorija: Vyras ir moteris | Peržiūrų: 741 | Sukūrė: markis | Data: 2011-Gruodis-27
| Komentarai (0)
|
 Tiek daug kalbama apie meilę ir jos reikšmę gyvenime, kad kartais atrodo, kad nieko svarbesnio šiame pasaulyje nėra, bet ar iš tikrųjų viskas sukasi tik apie jausmus? Vyrai ir moterys tokie skirtingi ir tokie panašūs, kad be perstojo analizuoti jų veiksmus ir tikėtis, kad rasime konkrečius atsakymus, kad egzistuoja bendros abiems lytims elgesio normos, būtų tiesiog naivu. Tiesa, labai ryškūs žmonių stereotipai daugeliu atvejų nepriklauso nuo lyties, tačiau moteriškas emocionalumas ir vyriškas racionalumas visais atvejais įgauna pačias baisiausias formas tik esant kraštutinumams. Labai paprasta piešti paveikslus, kai turime tik dvi spalvas: juodą ir baltą, tačiau kad ir kaip paprastai ir elementariai kartais atrodytų mus supantis pasaulis, santykiai su mus supančiais žmonėmis yra visa ko pagrindas. Šeima ir patys artimiausi žmonės, kuriems jaučiame išskirtinius jausmus – tai ir yra visas mus supantis pasaulis. Nereikia dalinti savęs visam pasauliui, kad suprastum ko nori ir išreikštum savo mintis, meilę. Taip, vyras ir moteris sutverti būti kartu, bet ar galime teigti, kad sąjunga tarp jų jau iš anksto nulemta sėkmei? Vargu, juk tiek daug nesusipratimų ir neaiškumų iškyla gyvenat ar kasdien matant tą patį žmogų. Kompromisai, susitaikymas, o gal savęs ... Skaityti toliau » Prisegta:
Kategorija: Vyras ir moteris | Peržiūrų: 823 | Sukūrė: markis | Data: 2011-Lapkritis-18
| Komentarai (0)
|