|
Kai sėdu į automobilį, o tai darau kasdien, lieku vienas, aplink daug kitų žmonių, jie juda, bėga, kažko tikisi ir dėl kaž  ko gyvena. Ta
vienuma, kai tik garsi, tranki, arba rami muzika skamba automobilio
tuštumoje, kartais verčia susimąstyti, o kartais jos negirdi, nes
mintys, jos ne čia, ne automobilyje, jos kažkur toliau, dėl įvairių
priežasčių.Skraidau
pakilęs nuo žemės ir vis apie tą patį – apie dabartinę esybę, apie
draugus, jausmus, tikėjimą ateitimi ar tiesiog šią akimirka. O ta
akimirka, taip vadinama „čia ir dabar“ yra pati svarbiausia, nuo jos
priklauso, kokia nuotaikos banga užklups mano laivelį, kurį irkluoju ir
su kuriuo dažnai pasiklystu plačiame gyvenimo vandenyne. Vis manau, kad
einu teisingu keliu, nors aplink nieko nėra – nebent praeities žuvėdros
klykia ir prašo, kad pagaučiau kokią žuvį ir jas pamaitinčiau. O kas ta
žuvis? Tai dėmesio, laiko ir apmastymų akimirka, tai pro
...
Skaityti toliau »
Prisegta: |
|
Kartais aš sustoju
savo mintyse ir bandau nužvelgti esamą aplink save situaciją. Mane
supantys žmonės, nauj Prisegta: |
|
Diena
po dienos, naktis p  o nakties gyvenimas slenka savo keliu. Čia išaušo
rytas, čia jis užges vakaro tamsoje. Viskas aplink keičiasi ir įgauna
vis didesnį pagreitį. Ir kiekvienas klausiame savęs, ar taip turi būti?
O gal viską palikti ir dingti? - išeiti iš šio pasaulio kartu su rūku,
kad būtų aiškesnė gyvenimo paskirtis? Ne!Prisegta: |
|
Pažvelkime į mu  s supantį pasaulį – jis pilnas piktų minčių, pavydo ir
pagiežos. Draugas atsisuka prieš draugą, sesuo prieš brolį, motina
prieš tėvą. Ir galima klausti savęs, ką aš galiu padaryti, kad tai
pakeisti? Ką galiu paaukoti, kad tie varpai, gaudžiantys apie pavojų,
pagaliau nutiltų? Ar tik aukodamas galiu kažką pasiekti? – begalės
klausimų, kurių daugelis tiesiog beprasmiški ir nereikalingi. Kam,
kodėl, vardan ko... o vis dėl to, gal ramiai gyvenkime savo gyvenimą ir
negalvokime apie tai, kas bus, kas yra, tiesiog plaukime pasroviui
atsiribodami nuo minčių, kurios norom nenorom iškyla prieš akis... kad
ir tas senukas pėdinantis gatve su lazdele, sukaupęs bene paskutines
savo jėgas vos ne keliais besiremdamas į šaltą asfaltą, stengiasi
pereiti gatvę, kol neužgeso jam šviečiantis
žalios spalvos šviesoforo signalas, kad ir ta senučiukė, kuri maisto
prekių parduotuvėje kovoja su
...
Skaityti toliau »
Prisegta: |
|
Laikas bėga tolyn, bėga, o gal slenka,jau sunku suvokti, kas vyksta aplink. Eina dienos, jos bėgte bėga, nors akimirkomis laikas sustoja ir viskas a  plink tampa nebesvarbu, netikra. Tada girdisi tik širdies ritmas,
kuris su krauju pakyla iki gerklės ir dusina. Ieškau atsakymų aplink <
...
Skaityti toliau »
Prisegta: |
|
Akimirka laimės, akimirka džiaugsmo, akimirka palaimos, akimirka gyvenimo tokio, apie kurį svajojai. Kur visa tai? Šalia. Taip, tai – šalia, tik, tik ne visada viską galime paliesti.  Akimirka nusivylimo, akimirka liudesio, akimirka pykčio, akimirka žiauraus gyvenimo, kurį regime kasdien. Ištartas žodis lyg kulka įsminga į žmogaus širdį. Akimirka supratimo, atsidavimo, pagarbos. Lašelis meilės ir pasiaukojimo – tai tiesiausias kelias į žmogaus širdį. Kodėl taip sunku suderinti blogasias ir gerasias žmogaus savybes? Pats žmogus - labai universalus; tai juokiasi, tai verkia, tai pyksta, tai džiaugiasi. Neįmanoma būti visada vienodu, visada užtikrintu savimi. Kol egzistuoja jausmai, tol egzistuos ir žmogus, be jų jis – niekas. Suderinu ap ... Skaityti toliau » Prisegta: |
|
Gyvename mes tik viena kartą ir kartais net nesusimąstome, kad manipuliuojame ne tik savo, bet ir kitų jausmais… keistas tas gyvenimas, bet vargu ar būtų galima jį pavadinti įdomiu, juk egzistuoti vardan to, kad egzistuotumėme šiandien ir dabar, sureikšminant kiekvieną akimirką ir ja mėgaujantis?.. Neblogas klausimas, bet koks atsakymas?.. Kartais mintys ir pamąstymai apniaukia kasdienybę, o kartais širdis trykšta džiaugsmu, meile ir stiprybe… Prisegta: |
 Ar kas kada nors galės paaiškinti, kodėl plakanti krūtinėje širdis,
visada asocijuojasi su meile? Kodėl staiga atsiradęs šis jausmas gali
virsti neapykanta, o po to vėl degančia aistra? Meilė nėra svetima
žmogui, jis tai myli, tai nekenčia. Kažkodėl dažnai atsitinka taip,
kad, ilgus metus, pora gyvenanti kartu, tos meilės, kuri buvo anksčiau
jau neberanda. Pasak jų, ji dingsta, atsiranda kiti jausmai: pagarba
vienas kitam, meilė vaikams, bendri interesai, susiję su materialine
gerove.Jei kalbėti apie meilę, kaip apie jausmą apskritai, tai jis nėra
prognozuojamas. Kiekvienas savyje jausmą „meilė“suprantame skirtingai,
tačiau jis egzistuoja mumyse, nors ir skirtinguose lygmenyse.
Manipuliuoti žodžiu meilė negalima. Jei vienam žmogui patinka kitas,
tai labai dažnai tas jausmas yra vadinamas meile. Tada pats jausmo
apibrėžimas netenka tokios prasmės, kurią jis turi iš tikrųjų.... Skaityti toliau » Prisegta:
Kategorija: Vyras ir moteris | Peržiūrų: 880 | Sukūrė: markis | Data: 2003-Vasaris-04
| Komentarai (1)
|