Viskas turėtų būti paprasta: gyvename pagal išgales, t.y. mūsų gaunami pinigai turėtų būti proporcingi išlaidoms. Kuo daugiau uždirbame, tuo daugiau išleidžiame. Kas nutinka tada, kai uždirbame vis daugiau ir daugiau, o mūsų įpročiai išlieka tokie patys kaip ir anksčiau? Sąskaita banke didėja, skaičiai auga, atrodo vis gražesni ir malonesni akiai, bet įpročiai leisti pinigus nekinta. O kas nutinka tada, kai norime prabangaus ir gražaus daikto, bet neturime jam pinigų? Kaip tai susiję?

Protingas taupymas ir išlaidų reguliavimas yra sveikintina savybė, bet ar racionalu taupyti pasirenkant keliolika centų pigesnį batoną, jei brangesniojo skonis yra kur kas geresnis? Ar racionalu imti vartojimo paskolą su milžiniškomis palūkanomis gražiam blizgučiui, jei nežinai ar sugebėsi tą paskolą laiku atiduoti? Taip, kalba eina apie kraštutinumus, kurie stipriai įtakoja tam tikrus žmones, kurie savo gyvenime, o tiksliau vaikystėje jautė nepriteklių.

Gyvenimas skurde, kai esi vaikas, neleidžia formuotis sveikam požiūriui ... Skaityti toliau »