Galima kalbėti apie tai, kaip skaisčiai šviečia saulė ir koks nuostabus supantis pasaulis, taip pat, kaip ir kiekvienoje akimirkoje įžvelgti gyvenimo pilnatvę ir džiaugtis juo, tačiau galima viską sujaukti, aptaškyti juodais dažais ir pustuštės (ne puspilnės) stiklinės turinį ištėkšti tiesiai žmogui į veidą, o po to, tiesiog išeiti į nuostabų lauką, pilną gražiausių gėlių, ir jame ieškoti karsto. Taip, daug kas, tiksliau viskas priklauso nuo vaizduotės, nuo požiūrio ir nuo konkrečių jausmų antplūdžio.

Negaliu teigti, kad būti ypač pozityviam ar optimistiškam yra taip blogai, nors ir pesimizmo šešėlis neturėtų virsti tuo dideliu gėriu, kurį kiekvienas privalėtų aplink save skleisti. Harmonija, pusiausvyra yra tos siekiamybės, kurios plačiai eskaluojamos kiekviename tikėjime, dvasiniame ugdyme ar asmeniniame tobulėjime.
Ar visada norime gyventi pagal taisykles? Gal kai kas, gal kai kam, bet man, kaip laisvam žmogui, norisi nusimesti tą sunkų visuomenės normų inkarą ir įleisti į savo gyvenimą šiek tiek anarchijos.

Anarchija nėra tai, kad staiga pradedu visų nekęsti, ar tai, kad man pradeda nerūpėti absoliučiai viskas – anarchiją aš suprantu kaip vidinę laisvę elgtis taip, kaip aš noriu, reikšti savo nuomonę kur noriu, išreikš ... Skaityti toliau »