Iš tiesų, žmonės dažniausiai linkę į kraštutinumus, nuo vieno liepto galo link kito, galima drąsiai teigti, kad gyventi visada vienodai, kaip ir eiti visada lygiu gyvenimo keliu yra beveik neįmanoma. Beprotiškas gyvenimo ritmas, nuolatinis skubėjimas, paprastų, kasdieninių smulkmenų nepastebėjimas ir jų nevertinimas įsuka į beprotišką ir užburtą ratą iš kurio išrtūkti į kitokią dimensiją, nevartojant psichotropinių medžiagų, beveik neįmanoma.
Žinoma, ne aplinka mus kuria, aplinką kuriame mes patys, tad negalime skųstis tuo, ką patys kuriame, bet vis dėl to... Ar iš tiesų tas beprotiškas laiko vaikymasis mums suteikia tiek daug laimės? Esame taip įsprausti į gyvenimo rėmus, kad vos tik pasijudinsi, vos tik pradėsi gyventi ar galvoti kitaip, iš karto neatitiksi šiuolaikinio gyvenimo kanonų. Galima kalbėti apie laisvę, apie menamas vertybes ir „tikrąjį" gyvenimą, tačiau ar nuo to balta taps juoda, o juoda taps balta? Tikras pojūtis, tikras laisvės jausmas, ko gero, atsiranda tada, kai materialūs ir emociniai poreikiai atsiduria labai toli nuo samonės. O kas yra tikrieji, taip vadinami „švarūs" jausmai? Nežinau, neturiu atsakymo – tai taip abstraktu, nors intu
...
Skaityti toliau »
Prisegta: |
|
