Apsipirkinėjau Maximos parduotuvėje ir lyg niekur nieko vaikštinėjau pilku parduotuvės grindiniu, galvodamas ką šiandien nusipirkti vakarienei. Po darbo dienos jaučiausi nuvargęs ir troškau kuo greičiau atsidurti namuose. Nors ten niekas manęs, išskyrus įdomų romaną apie piratus, nebelaukė, tačiau bergždžiai gaišti laiką apsipirkinėjant taip pat nebuvo didelio noro. Prisikrovęs pilną krepšelį produktų, jau pėdinau link kasų, kai kitoje parduotuvės pusėje pamačiau merginą, kuri ramiai vaikštinėdama dairėsi į šalis ir akimis kažko ieškojo. Daili mergina iš karto patraukė mano dėmesį, nieko nelaukęs nusprendžiau ją užkalbinti. Sparčiu žingsniu nužingsniavau prie geidžiamos moters ir jau buvau pasiruošęs jai tarti pirmuosius žodžius, kai lyg iš po žemių šalia jos išdygo vaikinas ir švelniai ją apkabinęs per liemenį pabučiavo. Sustojau gal kokie du metrai nuo porelės, akimirką sustingau iš nuostabos ir nuleidęs galvą nuslinkau link kasos... “Laimė, kad nepriėjau ir neužkalbinau...” – mintyse pagalvojau. Kažin kaip būčiau pasijautęs, jei už akimirkos priėjęs vaikinas būtų pamatęs mane šalia jos... būčiau pasijutęs kaip paskutinis kvailys. Nusivylęs netikusiu bandymu susipažinti su nuostabia mergina atsistojau į eilę ir šį kartą mano žvilgsnį patraukė jauna kasininkė. Tą pat akimirką į galvą šovė mintis padaryti mažą eksperimentą; kai atėjo mano eilė mokėti už pirkinius, nusprendžiau paklausti kasininkės kaip jai sekasi. Ji man plačiai nusišypsojo ir atsakė, kad visai neblogai, kad žmonių nėra labai daug ir kad šį vakarą, po darbo jai teks vienai namuose liūdėti. Kai išgirdau netiesioginį pasiūlymą vakare susitikti, nuščiuvau, pasimečiau ir kvailai šypsodamasis bei žiūrėdamas į savo naująją pažįstamą, greitai grūdau savo produktus į krepšį ir susimokėjęs, sparčiu žingsniu dingau iš parduotuvės. Nenorėjau susitikti su kasininke, kažkodėl ji manęs visiškai netraukė, o mano pademonstruotas draugiškumas susilaukė visiškai netikėtos reakcijos.
O, prieš akis vėl iškilo mano jau anksčiau matyta mergina, kartu su savo vaikinu ji išeidinėjo iš parduotuvės. Rankoje ji laikė sunkų maišą su produktais, o šalia einantis vaikinas lyg niekur nieko kalbėjosi mobiliuoju telefonu. “Fui, džentelmenai taip nesielgia...” – taip pagalvojęs nusispjoviau per kairį petį, nuskubėjau prie savo automobilio ir įsėdęs į jį stipriai nuspaudžiau akceleratoriaus pėdalą. Tam vakarui įspūdžių pakako...
išvada: neekperimentuok, nes gali eksperimentuoti su tavimi :D
o dėl maišų tai ne kartą esu mačiusi. tarkim savo buvusią klasiokę, kaimynę su vaikinu... ji nešė dvi dideles tašes, o jis ėjo šalia be NIEKO. Paprasčiausiai merginos pačios kaltos :) Na gal per aštru, bet jei norėsi nešioti labai tai ir nešiosi. Bet tokie vaikinai tai nežinau.. na menkai atrodo :)
kas yra daili mergina?:) Visos dailios ir visos nešioja :) Nu ta prasme tos, kurios nešioja išvis. Nejau jei mergina nedaili, tai tiek to tegu neša? :D Ir Marius net nepagalvos apie tai, jog oba, moteris tašes neša :)
Kas yra dailus vaikinas? - jei jau taip.... nesvarbu, kaip moteris atrodo, esme tame, kad aš jai pajutau simpatiją, o ji va turi tokį vaikiną, kuris yra niekam tikęs. Va kur paradoksas. Atidaryti duris prieš save merginai bei paimti sunkesnį nešulį iš rankų yra kiekvieno, bent kiek save gerbiančio vyro pareiga ir tai nepriklauso nuo jos išvaizdos/amžiaus/statuso visuomenėje.
nu jo tu teisus. Na bet toks pasaulis dažnai matome kad mergina ne su tinkamu vaikinu, arba vaikinas su netinkama panele, bet tai mūsų akimis. O ji gal tašes nešioja ir yra laiminga :) Nors, aišku, savo akim žiūrint, tai čia kažkaip tikrai nekaip.. na bet tarkim kas yra mane šokiravę, tai daug kartų esu viešajame transporte mačiusi merginas su vaikinais, arba moteris su vyrais ir tai porai įlipus į autobusą mergina ar moteris vyrui sako - sėskis. O jis atsisėda o ji šalia stovi ir važiuoja jie taip. O kartą viena moteris irgi taip savo vyrą pasaodino, o pati su dvejose rankose tašes tįsė dar... Ir nu neatrodė kad ji kažkokia baisi būtų ar ką, normali moteris. Na bet ką žinu - gal ir moterys pačiosnori nešioti, sodinti vyrus o pačios važiuoti šalia stovėdamos, sako, keičiasi tie vaidmenys :D:D:D
Na nereikia sureikšminti tu nešulių :) jei abiem gerai tai ir viskas tuo pasakyta... :). Juk siais laikais niekada nežinai ką gali įžeisti pasiūlęs panešėti krepšį, ar užleisti pirmą .... (na lygybė gi valdo ... :) )
O prie Maximos lauko durų sovinčios ir rūkančios kasininkės tarpusavyje šnibždėjosi koks nedžentelmeniškas vaikinukas ką tik iš parduotuvės išėjo ir jas apspjovė :)
vakarienei. Po darbo dienos jaučiausi nuvargęs ir troškau kuo greičiau atsidurti namuose. Nors ten niekas manęs, išskyrus įdomų romaną apie piratus, nebelaukė, tačiau bergždžiai gaišti laiką apsipirkinėjant taip pat nebuvo didelio noro. 
entą; kai atėjo mano eilė mokėti už pirkinius, nusprendžiau paklausti kasininkės kaip jai sekasi. Ji man plačiai nusišypsojo ir atsakė, kad visai neblogai, kad žmonių nėra labai daug ir kad šį vakarą, po darbo jai teks vienai namuose liūdėti. Kai išgirdau netiesioginį pasiūlymą vakare susitikti, nuščiuvau, pasimečiau ir kvailai šypsodamasis bei žiūrėdamas į savo naująją pažįstamą, greitai grūdau savo produktus į krepšį ir susimokėjęs, sparčiu žingsniu dingau iš parduotuvės. Nenorėjau susitikti su kasininke, kažkodėl ji manęs visiškai netraukė, o mano pademonstruotas draugiškumas susilaukė visiškai netikėtos reakcijos. 
- jei jau taip.... nesvarbu, kaip moteris atrodo, esme tame, kad aš jai pajutau simpatiją, o ji va turi tokį vaikiną, kuris yra niekam tikęs. Va kur paradoksas. Atidaryti duris prieš save merginai bei paimti sunkesnį nešulį iš rankų yra kiekvieno, bent kiek save gerbiančio vyro pareiga ir tai nepriklauso nuo jos išvaizdos/amžiaus/statuso visuomenėje.