Ar aš esu tolerantiška asmenybė? - 28 May 2009 - Marius Manasovas
Pagrindinis » 2009 » Gegužis » 28 » Ar aš esu tolerantiška asmenybė?
19:42
Ar aš esu tolerantiška asmenybė?

Jei visada galėtumėme šypsotis, nepykti ir priimti pasaulį tokį, koks jis yra ir nesmer
kti kitokių nei esame patys, ar tada galėtumėme sakyti, kad esame tolerantiški? Galbūt. Tačiau priežastis, kodėl nekenčiame aplinkos labiau nei turėtumėme yra visai kitokia, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Kiekvieną dieną skaitau žinias internete, vartau laikraščius, klausau žinias radijo imtuve, žiūriu informacines laidas TV ekrane - tendencijos nekinta. Girdžiu tik tai, kas gali sukrėsti pasaulį, kas nepataisomo, blogo nutiko mūsų valstybėje, ar kaip sprendžiamas eilinis palestiniečių konfliktas dėl pažadėtosios žemės. Nejučia susimąstau, o ką dar būtų galima pranešti per žinias, apie ką rašyti, jei ne apie tai, kas vyksta sukrečiančio - kam būtų įdomu girdėti apie gėrį skleidžiančias organizacijas, apie išgelbėtus vaikus Afrikoje?  Apie tai niekas nekalba, bet tiesiog rėkte rėkia apie tai, kad kiekvieną dieną toje pačioje Afrikoje iš alkio miršta tūkstančiai vaikų... kaip jiems blogai, nejučia pagalvojame ir paglostome savo sotų pilvuką.

Visos žinios, visi konfliktai kyla dėl tam tikrų žmonių nepasitenkinimo konkrečiu veiksniu. Septintam dešimtmetyje buvo plačiai paplitusi "gėlių vaikų" ir taikos idėja, kai visi žmonės šypsojosi, vartojo lengvus narkotikus, gyveno paprastai ir nekeldavo jokių didelių tikslų savo gyvenime. Šiandienos situacija verčia elgtis visiškai kitaip: privalai kovoti, kad išliktum, o kova kursto vidinį konfliktą ir priešišką požiūrį į kitokius nei esame mes patys. Iš tikrųjų, kategoriškas požiūris dažnai siejamas su siaura pasaulėžiūra, nenovatorišku mąstymu - tačiau be užsispyrimo, be tam tikrų taisyklių paisymo (pačių susikurtų) gyvenimas gali netekti tikslo - juolab, kad šiandienos atmosferoje privalai apsiginkluoti spygliais, nes aplink tik ir kužda aibės maitėdų, kurie gali gabalais suėsti tavo moralę, pinigus, šeimą - jei esi kitoks, visuomenė tave atstumia vien dėl to, kad esi kitoks - tolerancijos nėra ir negali būti. Tokiu atveju belieka tik dvi išeitys:
  • eiti į pogrindį;
  • tapti tokiu, kaip visi.
Žinoma, kiekvienoje visuomenėje savos normos ir savi įstatymai, tačiau privalome saugoti save nuo aplinkos, kurioje jaučiamės kitokie.

Apsukime viską kitu kampu - paklauskime savęs apie tokius dalykus kaip... hmmm... pavyzdžiui, ką Jūs galvojate apie seksualines mažumas? Ką galvojate apie kanibalus? Kaip reaguotumėte, jei jūsų draugas pasakytų, kad nori keisti lytį? - Ach taip - nesamonė, košmaras!.. tačiau jų požiūriu, galbūt esate nenormalus Jūs pats???

Nėra standartų, nėra stereotipų, kurie leistu galvoti, kad esate tolerantiškas žmogus.  Pats faktas, teiginys kaip tolerancija yra tiek pat vertas, kaip žodis idealus, šventas - visi žinome, kad nei idealių, nei šventų nėra, tačiau labai dažnai save skubame laikyti tolerantiškais.

Neapgaudinėkime savęs...
Kategorija: Darbas su savimi | Peržiūrų: 275 | Sukūrė : markis | Įvertinimas: 0.0/0
Viso komentarų: 2
2009-Gegužis-31 Spam
1. :)
tai negi straipsnis reiskia, kad mes neturime siekti kazko geresnio, tobulesnio?

2009-Gegužis-31 Spam
2. Marius (markis)
Visada reikia siekti tobulumo, šventumo ir sekti savo idealais - esme tame, kad nesakome apie save, kad esame idealus, o va tolerantiškais savo skubame laikyti...

Only registered users can add comments.
[ Registration | Login ]