Atvirumo akimirka - 14 April 2009 - Marius Manasovas
Pagrindinis » 2009 » Balandis » 14 » Atvirumo akimirka
00:30
Atvirumo akimirka

Kiek kainuoja atvirumo, nuoširdumo akimirka? Kiek kainuoja šypsena, kiek kainuoja koketiškas žvilgsnis arba beviltiškos pastangos pakeisti pasaulį, aplinkinius žmones? - ar daug minčių kyla po to, kai susitinkame su senu draugu ar drauge ir nejučia pradedame galvoti, kad viskas, kas mus supa, yra niekas palyginti su jausmais?


Žiūrėjau filmą, jame išgirdau žodžius, kurie skambėjo taip: "Ar svarbūs pinigai, ar svarbu tai, kas vyksta, juk svarbiausia gyvenime yra jausmai...". Susimąsčiau. Kiek daug tuose žodžiuose tiesos. Juk žmogus, kuris sėdi šalia, kartais gali būti vien tik šešėliu, kuris tik akimirką šmėstelėja gyvenime, o kitą akimirką suvoki, kad visas pasaulis sukasi vien tik apie jį.

Ar yra kokia nors formulė, koks nors receptas? - Nuolatos sau užduotu tokius klausimus - kelias į žmonių širdis labai vingiuotas. Kažkam tu patinki, kažkas tau patinka...  lyg rusiška ruletė, kuri besisukdama ratu gali bet kurią akimirką iššauti sužeisdama tavo širdį, o gal kažkam kitam pats gali tapti ta lemtinga kulka, apie kurią kartais net nenutuoki.

Kiek esame artimi vienas kitam? - tiek, kiek esame pasiryžę atverti savo svajones, ar savo slaptas mintis? Mus traukia žmonės, kurie atveria ne visas savo minčių ar svajonių kerteles, toli gražu. Kartais pakanka vieno žvilgsnio, vienos akimirkos, kad suvoktum, kad tas žmogus pataikė tiesiai į dešimtuką.


Ar būti atviram, nuoširdžiam yra sunku? - Net labai. Daug kam tai - neįžengiama tvirtovė, lyg paslėpti lobiai, kuriuos atrasti be galo sunku. O tai priklauso nuo asmenybės tipo, nuo jo gebėjimų kalbėtis ne vien su savimi, bet ir su aplinkiniu pasauliu.

O kiek kainuoja mintis, jausmas, išreikštas žodžiu? Jei jis nuoširdus - kaina didelė, tiesiog milžiniška. Ir dažnas jausmo kupinas žodis nuskrieja pavėjui lyg koks pienės pūkas, nepasiekdamas adresato, o juolab jo širdies.


Ar daug skirtumų yra tame, kai žvelgi į veidrodį ir lyg nejučia, sau žiūrėdamas į akis tari: koks tu nuostabus, norėčiau tave pabučiuoti. Ir kai tai bandai padaryti, tavo lupas ir mintis atšaldo šaltas stiklas. Suvoki, kad ne save reiktų bučiuoti, o tą žmogų, prie kurio traukia, kurio glėbyje nori atsidurti.


O ar ilgai reikia laukti žinutės nuo žmogaus, kurį myli, kuri gerbi? - Ar ilgai reikia tūnoti tyliai kamputyje ir kas rytą klausti savęs: ar ši diena man dovanos kažką naujo?  Kokį naują jausmą, kokias naujas mintis? - ar vėl apie vienatvę, vėl apie tai, kad šalia esantis žmogus tavęs nemyli, kad iš tikrųjų niekam nesi reikalingas? Stengiamės slėpti pilkas mintis nuo aplinkinių ir slapta šypsotis, net nenujausdami, kad yra žmonių, kurie tą šypseną supranta kaip bereikalingą priedangą, kad nei jokios priedangos, nei jokios iliuzijos nepaslėps to, jog verkianti širdis šaukiasi šilumos, kuria gali duoti tik tas vienas, vienintelis žmogus, kurio nėra šalia.

Atversime savo širdį - apnuogisime save. Negera būti nuogam jei mūsų kūnas neturi idealių proporcijų, jei gėdijamės jo ir stengiamės nuslėpti defektus. O ar ne taip pat su mūsų išgyvenimais, mintimis? - tyliai kamputyje paverki, supranti, kad reikia išgyventi šią akimirką, o kai išeini iš savo mažo kambario, buto, plačai visiems šypsaisi, juokiesi... niekas net negali suvokti, kad prieš akimirką buvau paskendęs savo liūdno gyvenimo liūne.

Klausite, ar tai mano mintys? Ar tai mano pojūčiai? - kartais taip... bet rašau ne apie save - rašau apie JUS.

Kategorija: Vyras ir moteris | Peržiūrų: 272 | Sukūrė : markis | Įvertinimas: 0.0/0
Viso komentarų: 2
2009-Balandis-15 Spam
1. Andželika
rašydamas apie mus, rašai ir apie save - nes visi esam vienas ir tas pagrindas - žmonės - kuriems būdingi iš esmės tokie patys išgyvenimai. Vieni vienus akcentuojame labiau, kiti - kitus, bet iš esmės išgyvename juos visus. Ir ta vienatvę, apie kurią kalbi straipsnyje, manau, yra išgyvenama ir būnant vienam, ir būnant poroje, kadangi yra ne viena vienatvės rūšis. Yra pagrindinė vienatvė, kur gimstame ir mirštame vieni patys, egzistencinė vienu žodžiu vienatvė, kuri nepriklauso nuo to, su kuo būtume ar nebūtume. Jei turi vaikiną arba merginą, ją gali pamiršti (tai būdas vienas iš, ją pamiršti), tačiau ji karts nuo karto išplaukia į mąstymo paviršių. Ir tai labai natūralu, tai kartais (dažnai) skaudu, tačiau aš manau, kad ji mums duota irgi tam, kad rastume save, kai mes randame, mes su tuo lengvai susitaikome, ir ta vienatvė pasidaro ne tokia baisi (bet vėlgi būna akimirkų, kai mes utriruojame, tarsi patys padidiname baisumą, skausmus, na, kaip sakoma, pradėti mąstyti, vadinasi, pradėti save pribaiginėti (gal Kamiu sakė>:) ). Bet gerai sakė, kai pagalvoji.
Kitas klausimas atsivėrimo. Aš manau, kad tai ir sunku, ir lengva. Taip pat žmonės bijo atsiverti, nes kai žmogus atsiveria tada jis tampa tarsi bejėgis prieš tą, prieš kurį atsivėrė, pažeidžiamas, ir bijo, kad kitas nesupras, arba bet kada tau prispjaus į sielą. Tačiau ne visiems atsiveriame (turbūt). Aš dažnai išlaikau atstumą tarp savęs ir žmonių, lyg ir prisileidžiu, bet labai labai artimi žmonės tėra keli. Bet tai nereiškia, kad neatsiveriu kitiems žmonėms, negaliu papasakoti kažko apie save ir panašiai. Jei žmogų kažkas domina apie mane, aš pasakau, poasikalbu, nes tai mano gyvenimas, kuriame yra ir to ir ano, ir nėra ko jame gėdytis, su visais džiaugsmais ir skausmais, nors gali jaustis kartais nejaukiai. O baiminimasis kad kažkas ten kažką paskui padarys, na tai jau ne mano reikalas, man svarbu būti atvira sus savimi ir kitais, ir kitų žmonių problemų nenoriu prisiimti.

2010-Kovas-22 Spam
2. Irina
vienu zodziu mieli mano, pasirinkote ne ta specialybe, rasydami tokius straipsnius :) Mariau, tu ryskiai ne ten istojai mokytis, kur siela tave traukia.
manau, taip perduoti jausmus gali tik pats juos isgyvenes. kodel taip daznai priskiri save prie vienisiu? kaip taip apsiskaites zmogus gali buti iki siol nevedes laimingai, neauginantis vaiku? cia pilna atsakymu, paskaityk pats ka parasei :) tikrai neturejau tikslo izeisti, tiesiog labai keista... tikiuosi greit bendrausim seimomis :)

Only registered users can add comments.
[ Registration | Login ]