17:59 Tyli kiaulė? | |
 Kokie
yra geri santykiai tarp dviejų asmenų? - su kokiu žmogumi lengva
bendrauti, koks žmogus yra patrauklus? - ko gero, vieno atsakymo
nėra, nes kiekvienas žmogus turi savo vertinimo kriterijus ir asmeninį
požiūrį į tai. Pripažinsiu, jog man teko sutikti labai daug ir įvairių
žmonių, tačiau vieno tipo žmonės man paliko
didžiausią įspūdį. Ko gero tie, kurių iš tikrųjų nepažinojau... o
kaip pažinti žmogų, jei jis dėvi kaukę?Kiekvienas iš mūsų esame unikalios asmenybės, kurių vidiniuose pasauliuose verda, kunkuliuoja įvairiausios mintys ir išgyvenimai, kurie labai dažnai yra įtakoti praeities. Įsivaizduokime tipinę situaciją: vaikinas susitinka su mergina, bando su ja užmegsti artimesnį ryšį, stengdamasis sužinoti apie ją kuo daugiau, mergina noriai pasakoja apie save, tačiau tik tai, ko klausia vaikinas... ji daugiau laiko tyli, nei kalba... Ar galime daryti tam tikras išvadas? Ko gero, kad dar anksti. Antras, trečias susitikimas... situacija nesikeičia, mergina mažai šneka, dažniau tyli, tad šiuo atveju vaikinas imasi iniciatyvos ir bendrauja su ja atvirai ir nuoširdžiai, atverdamas kiekvieną savo minčių kampelį, nuoširdžiai tikėdamasis, kad mergina jį supras. Ar tokiu atveju, gali išsivystyti artimas ryšys tarp vaikino ir merginos... galbūt, juk dažnai yra sakoma, kad į atvirumą, nuoširdumą yra atsakoma tuo pačiu, bet ar visada taip būna? Aplinkiniai žmonės apie mus žino tik tiek, kiek jiems pasakojame apie save. Dažnai žodis, išsprūdęs iš lūpų, išlekia žvirbliu, bet kartais mes net nenujaučiame, kai jis gali sugrįžti jaučiu. Kuo daugiau kalbama, kuo daugiau pasakoma apie save, bet ar sugebėjimas bendrauti, tikintis, kad atvirumas gali rasti kelią į kito žmogaus širdį kartais nėra vien laki iliuzija? Akivaizdu tai, jog kuo žmogus mažiau kalba, tuo sunkiau suvokti su kokia asmenybe esame susidūrę. Nuoširdumą, atvirumą, gėrį ir šilumą - visus šiuos jausmus galima banaliai padirbti. Kartais niekuo negali tikėti, net gi sava intuicija, kuri paprastai niekada neapgauna. Egzistuoja labai tiksli frazė: "Tyli kiaulė, gilią šaknį knisa..." - ir jei sutinki žmogų, kuris dažniau klauso, nei pats kalba, reiškia, kad labai daug ką tas žmogus nutyli, - jo vidinis pasaulis yra uždaras nuo aplinkinių, o jei ir kam jis atsiveria, tai tik labai ypatingiems žmonėms, arba taip ir lieka uždaras su savomis problemomis, savo jausmais ir išgyvenimais. Pagrindinė klaida, kurią daro žmones, tai tikėjimas, kad žmogus-tylenis yra paprasta asmenybė. Apie s  ave
daug nepasakodamas, dažniau situaciją stebėdamas iš šalies, jis tarsi
nesukuria blogos ar geros auros apie save, o tai kas neutralu, žmonės
dažniau priima kaip gėrį, nes paprastai blogis spinduliuoja labiau. Iš tikrųjų, tai labai gera strategija vien dėl to, kad intuityviai saugojamas vidinis pasaulis nuo
aplinkinių intervencijos, pašaipų. Kuo daugiau parodome savęs, tuo
nuogesni atrodome pasauliui, bet ar pasauliui patiks tai, ką jis
pamatys? Tai - labai subjektyvus klausimas, nes tam tikras vertybes,
supratimą, kiekvienas iš žmonių turi labai skirtingas, tad atsiranda tam tikra rizika būti nesuprastiems. Ir vis dėl to, žmonės tyleniai yra patys pavojingiausi, nes niekada nežinai ko ir kada iš jų tikėtis. Nekalta šypsena staiga gali virsti piktų žodžių virtine, kito žmogaus jausmų įžeidimu. Tyla gali slėpti daug ką - aroganciją, perdėtą pasitikėjimą savimi... labai dažnai, tokie žmonės neparodo savo tikrojo veido ir užsideda kaukes, bandydami parodyti, kokie jie yra silpni ir pažeidžiami, bet atėjus tam tikram momentui, tos kaukės nusimetamos ir prieš akis pamatome visai kitokį žmogų. | |
|
| |
| Viso komentarų: 3 | ||||||||
| ||||||||
