Pagrindinis » 2008 » Gruodis » 14 » Ką aš Tau jaučiu?.. atleisk, nežinau...
19:12
Ką aš Tau jaučiu?.. atleisk, nežinau...

Rašant apie objektyvius dalykus, tokius, kaip gyvenimo partnerio pasirinkimo kriterijai, nelieka vietos pagrindiniam dalykui - jausmams. O kas yra Jausmas? - kas tai? - kam tai? - ar tai konkretus noras, ar galime jį išmatuoti kažkokia dimensija, ar jis lyg sveikasis skaičius, kuris gali įgauti tik sveiko skaičiaus išraišką: 0 arba 1? Išmatuoti tai, kiek yra svarbus žmogus labai sunku, o gal tai tiesiog iš inercijos sklindantis jausmas nukreiptas konkrečia linkme? - atsakymus sunku rasti, bet atėjus tam tikrai akimirkai, galima paklausti savęs: kaip gi aš jaučiuosi šalia Tavęs, kodėl aš noriu būti su Tavimi?

Myliu - nemyliu, noriu - nenoriu - nežinau, gal... Dieve, aš negaliu apsispręsti! - Nejučia viduje gimsta tokia panika, kad rodos, galėtum nusirauti visus plaukus nuo galvos, kad tik rastum atsakymą. - Pažįstamas jausmas? - Viskas gerai, tai išgyvena daugelis, tikriausiai visi. Tai būdinga ne tik moteriškai giminei, bet taip pat ir vyrams. Kodėl? - atrodo, jog kartais esame pakankamai subrendę, jog priimtumėme konkrečius sprendimus. Kartais tai tiesiog paprasta - nestoviniuojame parduotuvėje rinkdamiesi batoną - tiesiog imame pirmą po ranka pasitaikiusį ir lekiame prie pieno produktų skyriaus - tiesiog nėra nei laiko, nei noro stoviniuoti ir svarstyti amžinai neišspręsto klausimo - būti ar nebūti? Žinoma, renkantis maisto produktus ar kita kasdieninio naudojimo prekę, jausmų poveikis yra minimalus, juk esame beveik abejingi tam, kaip jaučiamės konkrečios grietinės atžvilgiu. Čia veikia kiti dėsniai: riebumas, gamintojas, įpakavimas ir pan., apie kažkokius kitokius jausmus nėra nė ką kalbėti. Bet ar taip pat renkamės ir gyvenimo draugą? Koks skirtumas?

Įsivaizduokime štai tokią smagią situaciją... vyksta vakarėlis, daug merginų, daug vaikinų, vienas kito beveik nepažįsta. Draugas kažkur nusiplovė, lieki vienas... nejauku, reikia surasti su kuo galėtum pabendrauti, tad eini su taure rankoje ir pradedi skenuoti teritoriją. Matai ten stovi pora iš matymo pažįstamų vaikinų, tad prieini prie jų, paklausi kaip sekasi, kaip vakarėlis... ech.. pokalbis nesimezga, tiesiog susimąstai, kad gal reiktų pašnekinti priešingos lyties atstovę, ai, tik šiaip, vistiek nėra kas veikti. - Stebėkime kas vyksta dabar: dairomės aplink, norėdami pabendrauti ne su bet kuo, bet su tuo žmogumi, kuris atrodo simpatiškas, komunikabilus, besišypsantis - o ar tai neprimena grietinės rinkimosi parduotuvėje? - pripažinkime, jog šioje stadijoje dar nėra jokių jausmų.

Vakarėlis tęsiasi toliau - prieini prie visai mielos panelės, kuri akimirkai liko be šalia buvusios drauges, pasisveikini, pradedi kalbėti apie tai, koks gražus vakaras, bandai surasti bendrų temų... tiesiog maloniai bendrauji su žmogumi. Be komunikacijos proceso nejučia formuojasi ir tam tikras jausmas, simpatija/antipatija tam žmogui. Neilgai trukus, grįžta mielos pašnekovės draugė ir reikia išsiskirti. Atsisveikini ir mandagiai pažadėjęs vėliau dar pabendrauti, nueini šalin. Žinoma, nueidamas jau pradedi galvoti apie savo mielą pašnekovę ir nuo šiol jau pradeda atsirasti tam tikri jausmai jos atžvilgiu. Supranti, jog būtinai norėsi su ja dar kartą pabendrauti, tad nejučia pradedi visą vakarą ją stebėti ir iešk palankios progos vėl su ja pabendrauti, tik šį kartą, kažkodėl pradedi labiau jaudintis, nei per pirmąjį kartą. Pagaliau, suradęs tinkamą akimirką, prieini ir vėl užmezgi pokalbį. Kartu juokaujate, randate aibes bendrų temų, jūsų požiūris į daugelį dalykų sutampa, atrodo, kad užsimezga abipusė simpatija. Apsikeičiate telefono numeriais ir sutariate po poros dienų kartu pavakarieniauti. - kas vyksta? - tiesą pasakius, pirminė informacija yra tokia stipri, jog net ir gerai nepažinodami to žmogaus, pradedame laukti susitikimo. Atsiranda keisti jausmai, suvokiame, kad jau nesame abejingi tam žmogui.

Atėjus lemtingam vakarui, jūs jau meiliai vienas kitam žvelgiate į akis, lyg ir nejučia paliečiate vienas kito ranką, šmaikštaudami iškišate liežuviuką ir lengvai abu koketuojate. Balandėliai abu puikiai suvokia, jog mezgasi tam tikra draugystė... gražūs santykiai trunka gana ilgą laiką ir abiejuose žmonėse gimsta jausmai. Viskas natūralu, paprasta ir nuoširdu. Vieną naktį įvyksta tai, kas dažnai įvyksta tarp žmonių, kurie vienas kitam nėra abejingi. Pasimylėjus, vaikinas prasitaria, jog turi kai ką svarbaus pasakyti... jis pasako jai ką jaučia, ji švelniai prisiglaudusi atsako jam tuo pačiu. Po tokio prisipažinimo, mergina pažiūri vaikinui į akis ir pasako savo paslaptį, jog ji niekada nebegalės turėti vaikų. Vaikinas apsimeta tai suprantąs ir nuramina merginą, jog tai nėra labai svarbu, nors viduje pradeda atsirasti tam tikros abejonės - jis staiga suvokia, jog būdamas su šia mergina jis niekada nematys savo vaiko besišypsančio veido. Jis to negali suprasti, jis negali tai priimti, nes jam tai labai svarbu. - jausmų fone atsiranda kiti, prieštaringi jausmai...

Praėjo jau bene pusę metų, kaip balandėlių pora džiaugiasi gyvenimu kartu, tačiau mergina pradeda jausti, jog kažkas tarp jų darosi ne visai gerai... o vaikino vis neapleidžia mintys apie tai, jog jis negalės susilaukti su šia moterimi vaikų. Vieną vakarą, jis ilgai negrįžta, nekelia telefono ragelio, draugai taip pat nežino kur jis - pagaliau vaikinas grįžta namo paryčiais, nuo jo sklinda stiprus alkoholio kvapas. Tarpduryje jį sutinka mergina - jos žvilgsnis įtarus ir piktas, vaikinas išgirsta klausimą, kur jis buvo... tyla... galų gale, moteris neiškenčia ir paklausia: "Ką tu man jauti? Ar aš tau vis dar rūpiu?" - tyla, po kurios seka atsakymas: "Atleisk, aš nežinau...".

Ką visa ši situacija, ši istorija sako? - O gi tai, kad jei mes turime tam tikras svajones, tam tikrus nusistatymus, tai ne visada esame pasiruošę juos aukoti vardan kito žmogaus. Taip, vaikinas myli merginą, tačiau jis negali susitaikyti su tuo, jog ši negali turėti vaikų. - Tai tik vienas iš pavyzdžių. Koks šiuo atveju turi būti verdiktas? - Mergina privalėjo pasakyti apie savo problemas pačioje draugystės pradžioje, kol dar nebuvo įsisiūbavę jausmai. Žinoma, pasakysite, kad tikriausiai vaikinas nemylėjo merginos, kad ji nebuvo jam skirtoji, jog jei myli iš tikrųjų, tai ta meilė viską atlaikys, gal būt daug kam išsiskyrimo priežastis atrodys absurdiška, tačiau... nutolkime nuo idilės ir apsidairykime aplink save - dėl kokių priežasčių skiriasi poros aplink? - juk ir meilė, ir kiti šilti jausmai egzistuoja, bet žmonės pasuka skirtingais keliais. - Kodėl? - pažįstant žmogų ir su juo kuriant ateities planus, į gretima esantį partnerį žvelgiame labiau kaip į perspektyvą, nei kaip į meilės objektą. Galbūt meilė akla, bet ji akla tik tam tikrą laiką. Tad jei jausmai, po tam tikro laiko dingsta, vadinasi, mūsų pasirinktas partneris neatitinka tam tikrų lūkesčių, tačiau dažnai tas jausmas nėra orientuotas šią, konkrečią akimirką, jis koncentruojasi į perspektyvą - tebūnie tai gali būtį netinkamas požiūris, netikrumas dėl finansinės ateities, baimė, jog partneris gali būti neištikimas ir t.t.

Iš tikrųjų, tam, kad sugriūtų gražiai ir sunkiai statoma jausmų pilis, kartais bereikia ištraukti tik vieną plyta, jog ši, ne lyg kortų namelis, subyrėtų ir liktų tik griuvėsių krūva. Viskas labai trapu.

2008 12 14
Kategorija: Vyras ir moteris | Peržiūrų: 1571 | Sukūrė : markis | Įvertinimas: 0.0/0
Viso komentarų: 13
2008-Gruodis-25
1. Andželika [Įvesti]
iš tiesų tai aš manau, kad kai tau žmogus yra svarbus, jausmai taip greitai nedingsta. Jei į žmogų žiūrime, kaip į persspektyvą, tai, atsiprašau, galima susituokti su puse pasaulio vyrų, na trečdaliu, arba blogesniu atveju, beveik visais savo gerbėjais, kurie tau atrodo perspektyvūs - mylintis vyras, geras tėtis, geras darbas ir pan, realizuosimės visom prasmėm, išskyrus abipuse simpatija. Aš manau, kad neverta kurti jokių santykių, kol nepajauti, jog tai tas žmogus, kalbu ne apie banalų - pamačiau, įsimylėjau, tai JIS (JI). Pateiktame pavyzdyje tikrai nepastebėjau meilės, greičiau labai stiprią simpatiją vienas kitam. Ši pora nepraėjo nei vandens, nei ugnies, metaforiškai kalbant...nepalaikė vienas kito, net nebandė ieškoti sprendimų. Lengvai atsisakyti kito, kuris tau realiai rūpėtų... nežinau, na aš realiai pagalvoju dbr, nu tikrai yra kokis vaikinas - nu super, bet tai ką gali padaryti, kai nieko nejauti jam., Nu tik susižaloti sau ir kitam gyvenimą.
Sekmadienis, 2008, Gruodžio 14 17.02

2008-Gruodis-25
2. Marius (markis) [Įvesti]
Jei jau žvelgsime į tą idilę, kaip viskas turi būti gražu ir kaip nėra, ir jei viska paliksime vieninteliam jausmui - meilei ir ėjimui per ugnį, ir per vandenį, tada kodėl tiek daug porų skiriasi? - jei kas yra turėjęs rimtus santykius ir jų netekęs, tai manau, kad su savo partneriu ėjo ir per ugnį, ir per vandenį, ir vistiek galų gale išsiskyrė... tada kodėl jie išsiskyrė? - kad nebuvo meilės, aistros?... ne, viskas buvo, tačiau... jei tikėsime, kad meilė visagalė ir tik jos vienos bereikia, kad būti laimingam... bijau, kad vieną dieną teks nusivilti... manau, jog taip tik filmuose būna.
Sekmadienis, 2008, Gruodžio 14 17.28

2008-Gruodis-25
3. Andželika [Įvesti]
tai niekas nesako, kad viskas turi būti palikta vieninteliam jausmui... bet iš šio pavyzdžio aišku, kad toje poroje nedatraukia iki meilės. O tai realiau.
Žmonės skiriasi, nes meilė kartais yra nužudoma, kaip ir žmogus.

Pasakyk man, kas tau yra meilė, ir mes suprasime ,apie ką kalbame.
Sekmadienis, 2008, Gruodžio 14 17.52


2008-Gruodis-25
4. Marius (markis) [Įvesti]
Taip, kas yra meile? - gerai, jei suprasime abu kas yra meilė ir tai suvoksime vienodai, tada aš vistiek pulsiu klausti - kodėl tada žmonės skiriasi? - sakai, jog meilę užmuša?- o kas ją užmuša? - tai kad negali kaip pvz. mergina turėti vaikų nėra užmušimas? - aš suprantu, kad mes mastome labai "moteriškai" ir labai "vyriškai" - aš savo ruožtu pasikliaunu savo ir aplinkinių patirtimi . Tai pagrindiniai motyvai. Gerai, sakykime yra ta meilė, kaip ją besuvoktumėme, ir teko man girdėti tokią frazę: tikra meilė atlaiko viską... tai ar taip išeina, kad kai žmonės draugauja 5 metus ir skiriasi, ta meilė dingsta? - Ar pradedama suvokti, kad kažkas ne taip, kaip norėtųsi? - o kas meilę nužudo? - kas? - kaip?? ..
Sekmadienis, 2008, Gruodžio 14 18.41

2008-Gruodis-25
5. Andželika [Įvesti]
nu tai aišku, kad skiraisi ir ne viską atlaiko. tačiau kiek poirų negali turėti vaikų ir ieško išeities? o čia negali ir nu ir valink. Tiek tos.

Skiriasi labai dažnai tie, pas kuriuos meilė greit ateina:)greit ir išeina.
Sekmadienis, 2008, Gruodžio 14 18.45


2008-Gruodis-25
6. Marius (markis) [Įvesti]
O ką, menka priežastis? - manau, kad nėra visai tokia nekalta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Ir tikrai aš suprasčiau tiek vyrą tiek moterį, jei dėl tokio dalyko išsiskirtų žmonės... gal tai ir nužudo meilę... o kokia draugystė, meilė, kuri greitai užgęsta? - tai ji ir trunka keletą ėmnesių ar savaičių ir viskas... o kodėl žmonės skiriasi po 4 metų draugystės? - tada prašom man pasakyti kodėl?
Sekmadienis, 2008, Gruodžio 14 19.01

2008-Gruodis-25
7. Andželika [Įvesti]
nu gal ir nemenka, nežinau.

Na kodėl, žinau, tikiesi, kad pasakysiu, jog neatitinka reikalavimų, kuriuos jau buvome išsikėlę dar prieš sutikdami. galbūt. Bet nebūtinai. Na skiriasi dėl įvairių priežasčių - vieni dėl išdavystės, kiti dėl tokių priežasčių, kaip ėmimas nebepakęsti to žmogaus jo veiksmų, jo požiūrio.. tyai ypač atsitinka kai būnama kartu gerai to žmogaus nepažįstant dar, kai 4 metų etape vyksta pažinimas
Sekmadienis, 2008, Gruodžio 14 19.08


2008-Gruodis-25
8. Marius (markis) [Įvesti]
Bet ar reikia pažinti žmogų šitiek laiko? - 4 metai, juk ne viena diena? - o kodėl pradedama neapkęsti 0 juk dėl konkrečių priežasčių, ne dėl to, kad vien kvėpuoji, ar ne? - vis dėl to,nemanau, kad reikia tiek laiko išsiaiškinti - aš laikausi tos pozicijos, kad kai kuriuose dalykuose mes pradedame nebematyti perspektyvos - ir tai gali būti bet kas - nes esame nepastovūs, pripažinsiu, jog vyrai šiuo atveju yra tikrai nepastovesni, tačiau kodėl jie bėga iš namų??? - jei gerai namie, tai niekada nežiūrėsi kas už tvoros....
Sekmadienis, 2008, Gruodžio 14 22.11

2008-Gruodis-25
9. Andželika [Įvesti]
net save pažinti reikia ilgiau:) metai... man atrodo, kito žmogaus pažinimas realiai vyksta daug ilgiau. taip iki 4 metų, mes jį maždaug pažįstame, nesakau, kad tam, kad būti kartu, reikia prieš tai pažinoti žmogų minimu 25 metus :D Tačiau pažinimas vyksta iki beveik galo, mes tik pažįstame kiekvieną maždug - kaip jis pasielgs, ką pasakys, o bet tačiau.. realiai imame pažinti žmogų ribinėse situacijose, tokiose kaip - sorry, aš negaliu turėti vaikų (taip būna ir moterims, ir vyrams), sorry, pas mus gimė invalidas... ir su laiku žmonės ima pažinti vienas kitą, ir džiaugtis arba nusivilti tuo pažinimu. Nes kad ir kaip ten būtų, kai esame poroje dažnai neišliekame tokiais, kokie buvome prieš tai, nes mus keičia jis, o jį jos (ne globaline prasme), tačiau keičiasi žmonės kai kuriuose požiūriuose ir poelgiuose. Su laiku gali suprasti, kad tau su tuo žmogumi neįdomu, kad nebėra bendrų interesų, kad tave labiau domina vyrukas, sutiktas prieš tris dienas ar tris mėnesius, nes jis visai atžvilgiais geresnis nei tas, su kuriuo susiejai savo gyvenimą (na, bet čia ir kitos temos gabalas jau:) ), taigi matai, kad su šiuo žmogumi jautiesi ne taip, kaip norėtum jaustis.
Pirmadienis, 2008, Gruodžio 15 12.10

2008-Gruodis-25
10. Marius (markis) [Įvesti]
Kažkodėl mano nuomonė apie tavo puoselėjamas moralines vertybes, siek tiek susvyravo... ką reiškia, kad sutikau, patiko nepatiko? - jei pasirenki žmogų, ir su juo kuri kažkokią ateitį, tiesiog neturi žiūrėti į kitas lankas, kam to reikia? - skaitant tokias mintis, iš tikrųjų kyla mintis, tada ar iš vis yra kelias iš aklagatvio? - nes kad ir kokį bilietą ištrauksi, tikimybė, kad jis bus nelaimingas yra visada. - nes įsivaizduokime kad ir tą situaciją - jei bendrauji su žmogumi ir staiga atrandamas yra trukumas, kad jis negali anei vaiku tureti, anei dar kokia beda, apie kuria nezinojai..
Pirmadienis, 2008, Gruodžio 15 12.36

2008-Gruodis-25
11. Anonimiškas [Įvesti]
Skyrybų daug, nes žmonės kelia vieni kitiems per didelius reikalavimus, reikia kazkokio idealo, kuris atitiktu tavo isivaizduojama paveiksla, nekeltu jokiu problemu, tik keltu dziaugsma amzinai. Taip nebuna... Kiekvienas asmuo yra su savo atitinkamom problemom, keistenybem, jei sugebi jas priimti ir jos nera tiek siaubingos ir tragiskos, kad gadintu judvieju gyvenima, pora nesiskiria. Bet jeigu nesugebi pripazinti, kad kitas asmuo yra kitoks, kad jis negali niekad nekelti kazkokiu problemu tau, o tau reikia tik nuostabaus idilisko paveikslelio,kaip barbiu pasaulyje, tai aisku tu skirtiesi iskilus pirmai rimtesnei problemelei. Stai ir atsakymas, kodel zmones skiriasi. Reikia moketi puoseleti santykius, o ne "statyti reikalavimu siena" antrai pusei.

ir apskritai, manau, abiem nusprendus kurti bendra gyvenima, reiktu susesti ir aptarti, kas kiekvienam yra nepriimtina, nesuprantama, ko is kitos puses nenoretum niekad sulaukti, issiaiskinti atitinkamus rėmus. Cia mano nuomone.
Trečiadienis, 2008, Gruodžio 17 09.40

2008-Gruodis-25
12. Marius (markis) [Įvesti]
Taip, skubu pritarti - visa ko problema - nemokejimas zaisti atviromis kortomis,- tai visa ko pagrindas, nes vis del to, daug ko nesakome, noredami isvengti skaudziu pasekmiu ar iskaudinti kita zmogu...- o ar tai problema? - zinoma, galima priimti lyg kokia sutarti, lyg kokia tai situacija, kaip kas kam nepatinka, ko nenoretu, bet vel tai skamba labai materialiai, vel nera jausmu. Nors jausmai labai toks salyginis dalykas, taciau ateina viena diena, kai salia zmogus, kuri matai kas ryta jau 5 metus, atrodo ne toks jau ir mielas, kaip kad noretusi, o tada belieka ieskoti tai, kas labai sunku - surasti tame zmoguje tai, kas be galo zavi... pvz.: ji nuostabi mama, jis rupestingas, ji skaniai gamina, jis man dovanoja geles - atrodo reikia tiek nedaug, bent kazkiek pastangu, kompromisu ir tolerancijos, kad gyvenimas drauge zydetu.- Manau, jog didele problema yra ir tai, kad zmones, kurie nusprendzia kurti bendra gyvenima, daznai neivertina tos atsakomybes, kuria privalo tureti, nes nejucia tampame atsakingi ne tik uz savo, bet ir uz kito zmogaus laime, pasitenkinima gyvenimu.
Trečiadienis, 2008, Gruodžio 17 10.33

2008-Gruodis-25
13. Anonimiškas [Įvesti]
sutinku, atsakomybės trūkumas. Manau, kad susėdus aptarti, kas kam tinka, kas kam ne - nedingsta jausmai, atvirkščiai yra išsakoma vienas kito jausena kito atitinkamų veiksmų atžvilgiu. Be to, vien jausmais pasikliauti kuriant šeimą - negalima, reikia daug ką apmąstyti, materialiai apgalvoti. Taip pat reikėtų pridurti, kad iškilus problemai, reiktų susėsti,ją aptarti, pasikeisti nuomonėmis, ir priimti sprendimą, kaip toliau elgtis, o ne pulti rėkti: aš iš tavęs to nesitikėjau, kaip tu galėjai, viskas skiriamės (čia pvz., kai vyras prigėręs grįžo paryčiui nieko nepranešęs ir pan.).
Trečiadienis, 2008, Gruodžio 17 10.44

Only registered users can add comments.
[ Registration | Login ]