Kodėl vyrai nori sugrįžti? - 26 October 2008 - Marius Manasovas
Pagrindinis » 2008 » Spalis » 26 » Kodėl vyrai nori sugrįžti?
18:06
Kodėl vyrai nori sugrįžti?

Kodėl vyrai, po išsiskyrimo, nori grįžti pas savo buvusias merginas ir bandyti viską iš naujo? Kodėl kur kas dažnesnė iniciatyva tiek išsiskyrimo, tiek sugrįžimo atveju yra iš vyrų pusės?

Jei žvelgsime į Lietuvoje esančią išsiskyrusių porų statistiką - jau ne pirmi metai, kaip skyrybų skaičius viršija 50% lyginant su įvykusiomis santuokomis. Ko gero, nereikia netgi žvalgytis į statistikas, pažvelgę aplink save pamatysime, kad draugų asmeniniai gyvenimai byra lyg rudens šalnų pakąsti lapai ir tik vienetai atlaiko jiems mestus laiko išbandymus. Kiekviena skyrybų istorija skirtinga ir turinti savo kelią, savo kryptį, jos visos unikalios ir kartu skirtingos. Labai dažnai dėl skyrybų būna kalti vyrai, palikdami savo žmonas ar drauges su verkiančiu kūdikiu ant rankų. Išsiskyrimų priežastimi virsta ne vien nesibaigiančių nesutarimų virtinė, bet ir kitas, priešingos lyties atstovas. Tikriausiai daugeliui kyla klausimas - kaip to išvengti? Deja, gyvenimas - loterija, o dar dažniau, žinodami koks bilietas mūsų rankose, mes paslapčia tikimės, kad tą patį nelaimingąjį bilietą galime pakeisti ir padaryti jį laiminguoju, - tiesiog meilė akla, o būtent ji dažnai pakiša koją, užriša mums akis ir neleidžia objektyviai įvertinti pasirinkto partnerio. Įsimylime žmones, kurie ne visada mums gali duoti tai, ko mums reikia ilgoje gyvenimo perspektyvoje, neįvertiname visų partnerio savybių ir aklai pasitikime sėkme. Tikriausiai tai ir yra pagrindinės nesėkmingų santuokų ar draugysčių priežastys.

Ir vis dėl to, sugrįžkime prie to, kodėl vyrai vyrai ir dar kartą vyrai tokie negailestingi moterims? Skamba išties bauginančiai, bet ar taip yra iš tikrųjų? - labai dažnai, priešinga lytis neįsigilina į vyriškos lyties norus, troškimus ir poreikius, o po to, kai lieka vienos, staiga pradeda keikti visa vyrų giminę. Bet neskubėkime. Pradėkime nuo savęs - kodėl išsiskyrėme, kodėl mane paliko, kodėl jis/ji nebenori būti kartu? - Jei liga įsivyrauja žmogaus organizme, kaip pavyzdį galime imti viena baisiausių šių laikų ligų - vėžį, kuris skirstomas į 4 stadijas, tai ir žmonių tarpusavio santykiai turi tam tikras stadijas, ir tik esant pačioms lengviausioms, dar įmanoma išgelbėti ir santuoką ir draugystę. O iš kur žinoti, kada užsimezga pirmieji ligos židiniai? - auksinė formulė, pagal kurią galima spręsti apie šeimos sveikatos būklę, o ji skamba taip: jeigu iš ryto pabudę norite skubėti į darbą, o baigiantis darbo dienai turite nenugalimą norą skubėti namo - vadinasi, viskas su Jūsų šeimos sveikata gerai. O dabar paklauskime savęs, ar viskas su mano šeimos sveikata gerai?

Kaip jau buvo minėta ankstesniuose straipsniuose, vyrų ir moterų požiūris į santykius ir poreikiai yra labai skirtingi. Moterims aktualu sukurti stabilią šeimą, užauginti vaikus, šalia jausti patikimą vyrišką petį ir tikėtis, kad ateityje vyras padės finansiškai užtikrinti tiek vaikų tiek jos gerovę. Vyrų mastymas ir poreikiai yra visai kitokie - vyrams aktualu, kad jais rūpintųsi, rūpintųsi buitimi, maistu, kad būtų galima džiaugtis lytinio gyvenimo teikiamais malonumais ir t.t. - tikiu, kad visa tai skamba labai primityviai ir šiurkščiai, tačiau tai užprogramuota mumyse jau nuo seniausių laikų - pažvelkime, kaip gyveno mūsų protėviai, ar net gi imkime tokias primityvias tautas, kaip Amerikos indėnai: ten vyrai tik kariaudavo arba tik medžiodavo, o tuo tarpu moterims tekdavo visa sunki buities našta, įskaitant ir vaikų auginimą, kurių būdavo ne vienas ir ne du. - taip, tokia buvo santvarka, ir toks požiūris į šeimą. Šiandien situacija visiškai kitokia, juolab, kad pasikeitė ir laikai - moteris tapo pilnaverte šeimos narė. Dailioji lytis tapo kur kas stipresnė ir labiau pasitikinti savimi nei buvo kada nors iki šiol. Bet kodėl dažnesnė iniciatyva skirtis yra iš vyrų pusės, kodėl moterys, suvokdamos, kad santykiai veda tiesiai į tamsą nesiryžta pačios mesti iššūkio gyvenimui? - vėl gi dėl tos pačios priežasties, - moterims reikia stabilumo, jos nori jausti, kad jų santykiai yra tvirti, nori jausti šalia tvirtą petį, į kurį galėtų atsiremti. Tokie poreikiai tarpusavio santykiuose, moteris padaro kur kas pakantesnes ir ištvermingesnes nei vyrai. Vyrai, kur kas konkretesni ir ne tokie morališkai stiprūs, jie remiasi logika, ir rečiau suvokia bendrą situaciją ir elgiasi gana spontaniškai - atėjus tam tikram momentui, skyrybos inicijuojamos iš jų pusės. Taip yra dėl to, kad vyrai sukoncentravę savo dėmesį į visiškai kitokius dalykus, nei moterys - tiesiog situacija matoma kitu kampu.

Pora išsiskyrė - vaikinas paliko merginą. Merginai skaudu, vaikinui taip pat, abu kenčia... ir nepraėjus labai daug laiko, vyras bando sugrįžti į moters glėbį, nors visai neseniai pats sąmoningai ją paliko. Kodėl? Ką reiškia vyrui gyventi vienam? - visų pirma, tai reikia pasirūpinti savimi, - buities dalykai vyrą pradeda slėgti, įprastas lytinis gyvenimas staiga nutrūksta, o įprasti gyventi be pastovios lytinio gyvenimo partnerės yra ypač sunku, suvokimas, kad reikės ieškoti kitos, ir galbūt ne tokios dailios, kuri buvo iki šiol ir t.t. - visa tai vyrą verčia sugrįžti atgal - į tuos pačius griuvėsius, kuriuos jis pats paliko. O ką tuo metu mąsto moteris? - moteriai reikia stabilumo, garantijų, o vyras, kuris blaškosi, jai nesuteikia tokių garantijų - jei vyras ją išdavė dėl kitos moters, reiškia, kad jis ją išduos dar kartą - vėl gi, moteris pati sprendžia, kuris vyras bus šalia jos - ji jį arba atstums, arba priims, o vyras grįžinės pas ją tol kol ji jam tai leis. Žinoma, kad tokios formulės negalime taikyti visiems be išimties santykiams, tačiau poreikiai ir norai kuriant šeimą, kiekvienos iš lyčių yra labai skirtingi - jie gali sutapti, gali ir skirtis, - visa ko esmė - ieškoti kompromisų ir stengtis prisiderinti vienam prie kito, o mes dažnai būnam tokie dideli egoistai, kad nepagalvojame, jog dėl savo ambicijų ir norų skaudime sau artimus žmones, o po to stebimės ir kaltiname likimą dėl nepasisekusių santykių.

2008 10 26
Kategorija: Vyras ir moteris | Peržiūrų: 896 | Sukūrė : markis | Įvertinimas: 0.0/0
Viso komentarų: 1
2008-Gruodis-25 Spam
1. Andželika
O man atrodo, kad tas "nelaimingumas" ir kyla iš savotiško planavimo, - karjeros, šeimos, santykių ir .t.t. Juk planas - tai ne kažkas abstraktaus, tai konkretu ir tikslinga, todėl suplanuoja žmogus viską iki mažiausios smulkmenėlės, kad turi būti taip ir nekitaip, turiu pasiekti to, o ne ano, ir tada bet kokios gyvenimo neplanuotos aplinkybės jį labiausiai ir išmuša iš vėžių, jis jaučias trumpai tariant šlykščiai, nes nesugebėjo įgyvendinti savo planų, vadinasi, buvo per silpnas, per pažeidžiamas, per daug priklausomas nuo aplinkybių. Iš čia prasideda nusivylimas savimi, kitais, pyktis, nepilnavertiškumo jausmas. Jo visas gyvenimas yra planuojamas į tikslą ir kaip to pasiekti, pamirštant, kad yra dabar. Žmogus, kuris moka džiaugtis viskuo, ką jam duoda gyvenimas, kuris neplanuoja kaštligiškai ir daugeliu dalykų yra kiek atsainesnis, arba nerūpestingas (tai nėra tapatu neatsakingumui), jis visus smūgiu priima lengviau. Ir aš manau, gyvenimas siūlo savo variantus, ir viskas, kas duodama yra gerai, vadinasi to kažkam reikia:) Ne viskas turi būti suprogramuota į tikslo siekimą. Gyvenimas čia ir dabar - ne visada pats svarbiausias - kartais malonu pajusti tai, kas buvo, mintimis priimti praeitį arba pasvajoti apie ateitį (ne planingo tikslingumo prasme). Trypčioti kasdien iš to paties į tą patį - ne visada rutina ir buitis, jeigu joje įžvvelgi kažkokių detalių, niaunsų, tai irgi gali būti malonu. Tikslo atžvilgiu trypčiojimas vienoje vietoje ir nejudėjimas - galbūt pasirinkta ne ta kryptis? Gal ne tie metodai? Gal reikia išbandyti kažką naujo. Gal taip.. :)
Ketvirtadienis, 2008, Spalio 30 12.59

Only registered users can add comments.
[ Registration | Login ]