Pažvelkime į mu s supantį pasaulį – jis pilnas piktų minčių, pavydo ir
pagiežos. Draugas atsisuka prieš draugą, sesuo prieš brolį, motina
prieš tėvą. Ir galima klausti savęs, ką aš galiu padaryti, kad tai
pakeisti? Ką galiu paaukoti, kad tie varpai, gaudžiantys apie pavojų,
pagaliau nutiltų? Ar tik aukodamas galiu kažką pasiekti? – begalės
klausimų, kurių daugelis tiesiog beprasmiški ir nereikalingi. Kam,
kodėl, vardan ko... o vis dėl to, gal ramiai gyvenkime savo gyvenimą ir
negalvokime apie tai, kas bus, kas yra, tiesiog plaukime pasroviui
atsiribodami nuo minčių, kurios norom nenorom iškyla prieš akis... kad
ir tas senukas pėdinantis gatve su lazdele, sukaupęs bene paskutines
savo jėgas vos ne keliais besiremdamas į šaltą asfaltą, stengiasi
pereiti gatvę, kol neužgeso jam šviečiantis
žalios spalvos šviesoforo signalas, kad ir ta senučiukė, kuri maisto
prekių parduotuvėje kovoja su
...
Skaityti toliau »
Prisegta: |
|
