09:10 Poreikiai | |
Dažnai savęs klausiam apie jausmus, apie meilę, kokia ji ir kam skirta, apie dramas, tragedijas ir kodėl viskas vyksta būtent taip, o ne kitaip. Ar iš tikrųjų gyvenimą susik  uriam patys, o gal tai tiesiog
likimas, gal kažkas už mus nusprendžia kad įvyktų taip, o ne kitaip?
Žmogaus prigimtis yra tokia, kad jis dažnai save patiki „kažkam kitam“,
pats atsiribodamas nuo realybės, lyg ir nusimesdamas naštą, kad viskas
kas aplink mus vyksta yra sukuriama ne mūsų pačių, o lemties,- tai dar viena tikėjimo forma, kad tai buvo nuspręsta nepaklausus mūsų pačių. Jausmas, kuris atsiranda mumyse visada yra lydimas tam tikrų procesų, tokių, kurie yra įtakojami aplinkinio gyvenimo. Ir kodėl vieniems meilės reikia, o kiti tiesiog vengia ar bėga nuo jos? – visa tai formuoja mūsų poreikiai, kurie svarbūs kiekvieną gyvenimo akimirką. Kai žmogus nori maisto, ar vandens, jis maitinasi ir geria. Kai jam reikia pinigų, jis eina ir uždirba juos. O jausmai? – jie ir labai materialūs, tik skirtumas tas, kad kiekvieno iš mūsų poreikis šiam jausmui labai skiriasi. Kai jaučiame vienatvę, šilumos, artumo, meilės jausmo trūkumą, netrunkam sutikti tą žmogų, kuris gali mums tai duoti. O jei situacija priešinga – jei mums patinka tik bendrauti, flirtuoti ir nieko daugiau, tai tokiu atveju situacija keičiasi – neįsileidžiam to žmogaus į savo širdį, nes mums to paprasčiausiai nereikia. Įsivaizduokime situacija, kai žmogus jaučiasi vienišas, ir niekam nereikalingas. Ir kitą situaciją, kai žmogus jaučiasi apsuptas žmonių, visur ir visiems reikalingas. Iš tikrųjų šiems dviems atvejams meilės poreikis ir jausmas gali būti vienodai reikalingas, bet pirmu atveju, gyvenimas diktuos visai kitokias normas ir požiūrį. Vienatvės pojūtis formuoja labai stiprų artimo žmogaus poreikį, tai reiškia, kad renkantis mylimąjį kriterijai bus kur kas žemesni, nei antru atveju. Kodėl? Todėl, kad pirmu atveju, žmogus yra vienišas ir aplink jį nėra tiek daug žmonių, reiškiasi ir rinktis yra mažiau iš ko, tad kriterijai tampa ne tokie aukšti, nes renkamasi iš sąlyginai mažo žmonių rato. Antru atveju, žmogus, apsuptas kitų dėmesio iškelia kitam žmogui aukštus kriterijus ir renkasi antrą pusę iš kelių ar keliolikos žmonių. Aišku, kai vyras ar moteris yra labai patrauklūs, tai dėmesio stoka iš priešingos lyties atstovų nėra problema, tad ir vienatvės jausmas ilgai neužsibūna. O jei mergina ar vaikinas yra ne tokie išvaizdūs ir patrauklūs? – tada belieka laukti, kol tave pastebės arba išryškinti tuos pliusus, kuriuos jau turi. O tai gali būti bet kas – graži figūra, akys, nuostabi asmenybė, gyvenimo būdas... Kuo žmogus save labiau reklamuoja, tuo paklausesnis jis darosi, ir tai nebūtinai susiję su jo išvaizda, tiesiog esame kažkam labai reikalingi, o kai kas į mus žiūri abejingai. Jei žmogus patrauklus savo išvaizda, labai dažnai ta išvaizda išlepina žmogų ir jis pradeda daug ko nepastebėti, - paprasti dalykai tampa rutina, o gyvenimo iššūkiai dažnai pranoksta realias galimybes. Kuris iš jų laimi labiau: apsuptas dėmesio ar tas, kuris vienišas? - iš tikrųjų gana retoriškas klausimas, tačiau daugeliu atveju vienišius jausis laimingesniu vien dėl to, kad jis išrinktajam atiduos save visą, o žmogus, apsuptas dėmesio savęs viso atiduoti negalės, nes dalins save aplinkiniams, ir dažnai priešingos lyties atstovams. Ir vis dėl to, kas vyksta aplink? Ar vien tik egzistavimas ir natūralus gamtinis poreikis yra svarbiausi gyvenimo kriterijai? – Deja, taip. Poreikis daugintis, susirasti tinkamą patiną, patrauklią patelę yra svarbiausi gyvenimo uždaviniai. Ir jei tik nepasiseka, nepavyksta šio savo poreikio patenkinti, surasti tinkamą porą, - žmogus kankinasi. Nėra didesnės pasaulyje jėgos už meilė, bet nėra ir labiau žudančios jėgos už ją. Ir likimas čia niekuo dėtas, sukuriame viską patys, dėl savęs ir pagal poreikius. Tik mes sprendžiame ką mylėti, už ką mylėti ir kodėl. | |
|
| |
| Viso komentarų: 0 | |