Bėgant metams, po tam tikrų įvykių, sukrėtimų, visada lieka kažkoks randas, kažkokie pasikeitimai.Anksčiau
labai vertinau draugus, jų buvimą šalia, atsidaviau jų globai ir
norėdavau, kad jie atsiduotų manajai, bet viskas apsivertė aukštyn
kojomis, supratau, kad privalau gyventi pats vienas, kopti aukštyn ar
leistis žemyn niekieno
nepadedamas ir neraginamas. Kitaip sakant, pasidariau apatiškas viskam
kas supa mane. Pasidarė svarbu tik mano pačio gyvenimas, mano
išlikimas. Kartais atrodo, kad sustiprėjau, o kartais, kad pasidariau
per ne lyg žiaurus aplinkiniams ar net pats sau. Viskas vyko tarpsnis po tarpsnio, laikas po laiko, kančia po kančios ir visa to rezultatas – vieną po kito pradėjau
...
Skaityti toliau »
Prisegta: |
|
